Kultūros tyrimas ir jos modeliai

Straipsnyje nagrinėjama kultūros sąvoka, jos struktūra ir tyrimo galimybės. Kultūra yra žmogaus veiklos produktas. Kultūros lygis sąlygoja intelektualinę ir gamybinę žmogaus veiklą, o kartu ir pačios kultūros tyrimo galimybes. Mokslas visada yra antrinis fenomenas, sąlygotas epochos kultūros. Tyrinėjant kultūrą, reikia išsiaiškinti jos struktūrą – sluoksnius ir elementus (fenomenus). Pažinimo procese sukuriami kultūros modeliai. Aptariami kultūros tyrimo metodai. Analitinis metodas apdoroja empirinius faktus, pateikia konkrečios epochos, tautos portretas. Kultūros modeliai kuriami remiantis empiriniais faktais. Autorius skiria tris nacionalinės kultūros sluoksnius: istorinį (tradiciją), kitų tautų įtaką ir šiuolaikinę kūrybinę potenciją. Tyrimų galimybes sąlygoja istorinė situacija ir ją sukuriantis visuomenės intelektualinis lygis. Skiriama materialioji ir dvasinė kultūra. Pateikiamas kultūrologijos skirstymas į bendrąją kultūros teoriją, kultūros sociologiją ir kultūros istoriją. Kultūros teorija formuluoja bendrus tyrimų principus, kultūros sociologija pateikia epochos portretą, o kultūros istorija empirinius faktus mėgina susieti į vieningą sistemą