Katalikų bažnyčios socialinės doktrinos kritika 1917-1940 metų lietuvių komunistinėje spaudoje

Straipsnyje analizuojama, kaip 1917–1940 m. pogrindžio sąlygomis komunistinė lietuvių spauda, kovodama su politiniu klerikalizmu Lietuvoje, kritikavo socialinę Katalikų bažnyčios doktriną, aiškino jos antiliaudinį pobūdį ir nemoksliškumą. Komunistų spauda dėstė mokslinę visuomenės ir jos objektyvių dėsnių sampratą, aiškino klasinį kapitalistinės visuomenės turinį, rodė proletariato ir buržuazijos interesų nesutaikomumą, supažindino su mokslinio komunizmo teorija ir propagavo vienintelį galimą revoliucinį visuomenės pertvarkymo kelią. Remdamasi istoriškumo principu, komunistinė spauda aiškino, kad privatinė gamybos priemonių nuosavybė atsirado išsivysčius gamybinėms jėgoms, kad ji sudaro ekonominį darbo žmonių išnaudojimo pagrindą. Iškreiptai, mistifikuotai socialinių problemų sampratai, kurią pateikė socialinė katalikybės doktrina, komunistinė spauda priešpriešino klasinę proletarinę kapitalistinės visuomenės koncepciją, atskleidė klerikalų propaguojamų pažiūrų ideologinį turinį. Neišvengta ir trūkumų: Katalikų bažnyčios socialinės doktrinos kritikai būdingas fragmentiškumas, tam tikra teiginių dalis buvo deklaratyvi