Šiame straipsnyje aptariama karteziškojo teiginio cogito ergo sum legitimiškumo problema (ar ryšys tarp cogito ir sum pažįstamas intuicija, ar dedukcija, t. y. ar teiginys cogito ergo sum – silogizmas, ar ne?), jos susiformavimo prielaidos bei jos vieta bendrame R. Descartes‘o filosofijos kontek ste. Be to, straipsnyje išryškinamos teiginio cogito ergo sum legitimiškumo problemos sąsajos su substancialistiniu mąstymu
Spartėjantys demokratizacijos procesai keičia žmonių tarpusavio santykius, kurie švietimo sistemoje,...
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurod...
Apžvelgiama Vilniaus universiteto Filosofijos katedros 1972–1975 m. bendrų posėdžių tematika. Filoso...
Recenzijoje aptariama E. Nekrašo monografija „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija“ bei empiriz...
Straipsnyje nagrinėjama istorijos fakto problema, jo struktūra, santykis su fakto samprata gamtos mo...
Straipsnyje nagrinėjama viena iš kontroversiškiausių šiuolaikinės minties temų – kartografijos teori...
Žmogaus būties problema prasideda tada, kada jis, pratęsdamas savo biologinę evoliuciją,pereina į ku...
Straipsnyje nagrinėjami subjekto ir tikrovės estetinio santykio aksiologinės analizės klausimai. Aut...
Leono Jovaišos socialinių ir psichopedagoginių analitinių straipsnių monografijos „Ugdymo mokslas ir...
Sekcijoje buvo skaitomi pranešimai apie logikos, mokslo metodologijos, pažinimo problemas. Sekcijos ...
Straipsnyje nagrinėjama metafizikos ir mokslo demarkacijos problema pozityvizmo filosofijoje. Tiriam...
Straipsnis skirtas mokslo žinių empirinio pagrindo problemai XX a. mokslo filosofijoje. Joje skiriam...
Straipsnyje nagrinėjama nacionalinio saugumo ir visuomenės švietimo sąrangos problema. Į visuomenės ...
Buvo tiriamas vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikų kooperacija grupinėje veikloje, iškylanti jų pači...
1994 m. vasario 25 d. docentas J. Karosas apgynė filosofijos habilituoto daktaro disertaciją „Social...
Spartėjantys demokratizacijos procesai keičia žmonių tarpusavio santykius, kurie švietimo sistemoje,...
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurod...
Apžvelgiama Vilniaus universiteto Filosofijos katedros 1972–1975 m. bendrų posėdžių tematika. Filoso...
Recenzijoje aptariama E. Nekrašo monografija „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija“ bei empiriz...
Straipsnyje nagrinėjama istorijos fakto problema, jo struktūra, santykis su fakto samprata gamtos mo...
Straipsnyje nagrinėjama viena iš kontroversiškiausių šiuolaikinės minties temų – kartografijos teori...
Žmogaus būties problema prasideda tada, kada jis, pratęsdamas savo biologinę evoliuciją,pereina į ku...
Straipsnyje nagrinėjami subjekto ir tikrovės estetinio santykio aksiologinės analizės klausimai. Aut...
Leono Jovaišos socialinių ir psichopedagoginių analitinių straipsnių monografijos „Ugdymo mokslas ir...
Sekcijoje buvo skaitomi pranešimai apie logikos, mokslo metodologijos, pažinimo problemas. Sekcijos ...
Straipsnyje nagrinėjama metafizikos ir mokslo demarkacijos problema pozityvizmo filosofijoje. Tiriam...
Straipsnis skirtas mokslo žinių empirinio pagrindo problemai XX a. mokslo filosofijoje. Joje skiriam...
Straipsnyje nagrinėjama nacionalinio saugumo ir visuomenės švietimo sąrangos problema. Į visuomenės ...
Buvo tiriamas vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikų kooperacija grupinėje veikloje, iškylanti jų pači...
1994 m. vasario 25 d. docentas J. Karosas apgynė filosofijos habilituoto daktaro disertaciją „Social...
Spartėjantys demokratizacijos procesai keičia žmonių tarpusavio santykius, kurie švietimo sistemoje,...
Straipsnyje analizuojamos neoscholastinės filosofijos metodo koncepcijos tarpukario Lietuvoje, nurod...
Apžvelgiama Vilniaus universiteto Filosofijos katedros 1972–1975 m. bendrų posėdžių tematika. Filoso...