Antgamtiškumas gimininės bendruomenės pasaulėžiūroje

Straipsnyje analizuojamas antgamtiškumas gimininės bendruomenės pasaulėžiūroje. Joje nėra gamtiško ir antgamtiško dichotomijos: pasaulis suvokiamas kaip vieninga personifikuotų būtybių visuma. Gimininių bendruomenių tradicinė tikėjimų sistema apima žmogų, visuomenę, aplinkinį pasaulį drauge su įsivaizduojamu antgamtiniu pasauliu, sukurtu pagal paties žmogaus, visuomenės bei gamtinės aplinkos pavyzdį. Ji palaiko visuomenėje esančius socialinius santykius ir etines normas, ši sistema kartu su tam tikrais ritualais yra individų socializacijos priemonė. Ritualuose simboliškai atsispindi visuomenės pripažinti kaip derami santykiai tarp individo ir visuomenės, tarp amžiaus grupių ir lyčių. Mitai ir su jais susiję ritualai įtvirtina visuomenės socialinę santvarką, religiniai jausmai sustiprina visuomenės solidarumą. Religiniai tikėjimai ir religinė praktika yra žmogaus fantazijos produktai, tenkinantys įvairius socialinius poreikius, jų socialinės funkcijos: aiškinamoji, vertinamoji, psichologinė, komunikacinė, integruojančioji. Formuojantis socialinėms klasėms ir valstybėms, atsiranda tikėjimas į aukštesnes ir žemesnes antgamtines jėgas, vietoj bendrų gimininės bendruomenės protėvių kulto įsigali vadų protėvių kultas