Materialistinės J. Biliūno pažiūros

Straipsnyje nagrinėjamos J. Biliūno filosofinės pažiūros. Jos labiau buvo susijusios su to meto visuomenine, ideologine, moksline atmosfera bei linko materializmo pusėn. Materiją apibrėžė kaip neatsirandančią ir neišnykstančią, o tik keičiančią savo formą bei turinčią jai būdingų imanentinių dėsningumų. J. Biliūno raštuose gausu dialektikos elementų: jis akcentavo visuotinį daiktų ir reiškinių ryšį bei tarpusavio priklausomumą, atskleidė vystymosi priežastį. Spręsdamas materijos ir sąmonės santykio klausimą pasisakė už materijos pirmumą sąmonės atžvilgiu: žmogaus mąstymas yra ne dieviškos, o žemiškos prigimties, atsiradęs žmonėms santykiaujant su aplinka, gamybinės veiklos procese. Pažinimas vyksta per jutiminį ir loginį mąstymą: žmonės atspindi pasaulį ir kaupia žinias apie jį, vyksta nuolatinis žinių gausėjimo procesas. Atsakydamas į pagrindinį filosofijos klausimą, J. Biliūnas neperžengė ikimarksistinio materializmo, absoliutino fiziologinę mąstymo pusę, neatskleidė visuomeninės sąmonės prigimties. J. Biliūnas laikėsi mokslinio optimizmo ir gyvosios gamtos tobulėjimo pozicijų, taip kovodamas prieš agnosticizmą