J. Jablonskio santykiai su bažnyčia ir religija

Straipsnyje pateikiama faktų, iliustruojančių žymaus lietuvių kalbininko J. Jablonskio (1860–1930) santykius su Katalikų bažnyčia ir religija apskritai. Jis, kaip ir daugelis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių liberaliosios inteligentijos atstovų, aktyviai dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime bei patyrė konservatyvios lietuvių katalikų dvasininkijos atstovų išpuolių. Šie negalėjo susitaikyti su tuo, kad J. Jablonskis atmetė Katalikų bažnyčios principus, kritikavo jos dogmas bei propagavo racionalizmą, vienodai vertino visas religijas. Religinių vadovėlių recenzijose jis kėlė nedialektišką, metafizišką bažnyčios požiūrį į nusikaltimą, prieštaringą aiškinimą apie pomirtinį sielos gyvenimą ir Dievo teismą, kritikavo šiuose vadovėliuose taikomą pasenusį klausimų-atsakymų metodą. Autorius konstatuoja J. Jablonskio pažiūrų į religiją prieštaringumą: jis atsisakė paklusti bažnyčios reikalavimams, reiškė simpatijas ateistų principams, bet, kita vertus, turėjo tam tikrų iliuzijų dėl religijos auklėjamosios reikšmės mokykloje, mėgino keliais atvejais ginti dvasininkiją nuo teisingos kritikos