Išsilavinimas ir darbas

Straipsnyje tiriama darbininkų išsilavinimo problema remiantis atliktu empiriniu sociologiniu tyrimu (darbininkų apklausa). Pateikiamos kai kurios išvados apie siuvimo susivienijimo pagrindinės įmonės „Lelija“ ir verpimo-audimo kombinato „Audėjas“ darbininkų išsilavinimą. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokie faktoriai skatina darbininkus mokytis ir kokie mažina jų potraukį gerinti savo išsilavinimą. Remiamasi bendra hipoteze, kad darbininkų pažiūrą į mokslą pirmiausia lemia jų darbas, jo turinys ir sąlygos. Svarbiausia priežastis, dėl kurios dauguma darbininkų nesimoko yra ta, kad gamybinė situacija nesudaro tam pakankamai veiksmingų stimulų. Daromos išvados, kad išsilavinimas toli gražu ne visada teikia apčiuopiamą gamybinį efektą; išsilavinimas nėra svarbiausias kvalifikaciją padedantis kelti veiksnys; išsilavinimas labiau reikšmingas darbininkų iniciatyvai ir drausmei, negu tiesioginiams darbo rezultatams. Išsilavinimas yra svarbus veiksnys, formuojantis komunistinę pažiūrą į darbą