P. Dovydaitis – M. Giujo moralės teorijos kritikas

Autorius straipsnyje aptaria tarpukario Lietuvos neotomistinės filosofijos atstovo P. Dovydaičio darbą „Guyau moralės kritika“, kuriame jis, kritkuodamas prancūzų pozityvistą M. Guyau, pirmą kartą bandė pagrįsti savo pažiūras moralės kilmės ir raidos klausimais. P. Dovydaičio įsitikinimu, buržuazinių visuomenių amoralumas kyla iš netikėjimo, nuolat vis labiau pakertančio teistinę moralės prigimties sampratą. Žmogaus prigimties ir moralės kanonų sekuliarizacijos procesas neišvengiamai devalvuojąs žmogų ir jo moralę. M. Guyau teigė, kad būtent krikščionybės dogmomis pagrįsta moralė esanti amorali, krikščionybė iškreipianti moralės pagrindus, kadangi ši grindžiama Dievo baimės idėja. Religinių prietarų išnykimas, technikos, kultūros, civilizacijos pažanga padės sukurti naują moralę, pagrįstą protu, broliška meile. P. Dovydaitis siekė kritiškai įvertinti M. Guyau skelbiamos moralės teorijos metodologinį pagrindą. Jis neigiamai vertino teiginį, jog visa gamta yra altruistiška ir plėtojasi link dorovės. To neįrodęs, M. Guyau neįrodo ir būsimosios žmonių moralės pagrindo, todėl jo protu paremtos moralės koncepcija yra negalima