Principų konfliktas filosofų diskusijose

Remiantis Sokrato polemika su sofistais ir oratoriais, straipsnyje siekiama atskleisti paskirtį ir prasmę tokių filosofinių diskusijų, kuriose susiduria prieštaraujantys filosofiniai principai, grindžiantys skirtingus gyvenimo būdus, skirtingas vertybių hierarchijas, ir kurios, sprendžiant iš jų tiesioginių padarinių, atrodo visiškai neproduktyvios. Teigiama, kad pagrindinis filosofinių diskusijų adresatas yra ne atskiras individas, o visuomenė. Jų efektyvumas priklauso nuo komunikatorių dvasinio artumo. Straipsnio autorius tokių diskusijų prasmę ir tikslingumą įžvelgia įtakoje, kurią šios diskusijos padaro atitinkamų filosofinių principų, idėjų, koncepcijų ir apskritai visos filosofinės minties, kaip žmonijos dvasinės kultūros santykinai savarankiškos srities, raidai. Kiekvienoje filosofinių pažiūrų sistemoje slypi tam tikras istoriškai sąlygotas pažintinis turinys, tai skirtingų filosofinių krypčių polemika padeda atskleisti naujas pažintines problemas ir jas išspręsti. Naujų filosofinių pažiūrų įsitvirtinimas visuomenėje priklauso nuo socialinių vertybių, kurias filosofinė teorija gina ir propaguoja, bei nuo to, kiek ši teorija išreiškia visuomeninio patyrimo raidos svarbiausias tendencijas