Remiantis Sokrato polemika su sofistais ir oratoriais, straipsnyje siekiama atskleisti paskirtį ir prasmę tokių filosofinių diskusijų, kuriose susiduria prieštaraujantys filosofiniai principai, grindžiantys skirtingus gyvenimo būdus, skirtingas vertybių hierarchijas, ir kurios, sprendžiant iš jų tiesioginių padarinių, atrodo visiškai neproduktyvios. Teigiama, kad pagrindinis filosofinių diskusijų adresatas yra ne atskiras individas, o visuomenė. Jų efektyvumas priklauso nuo komunikatorių dvasinio artumo. Straipsnio autorius tokių diskusijų prasmę ir tikslingumą įžvelgia įtakoje, kurią šios diskusijos padaro atitinkamų filosofinių principų, idėjų, koncepcijų ir apskritai visos filosofinės minties, kaip žmonijos dvasinės kultūros santykinai s...