NIHILIZMAS IR NAUJIEJI REALIZMAI

Straipsnyje svarstomas šiuolaikinėje filosofijoje atsinaujinęs ginčas „apie tikrovę / realybę“. Šis ginčas pristatomas analizuojant vieno ryškiausių jo iniciatorių – vadinamojo naujojo realizmo atstovo Maurizio Ferrario poziciją. Ferrario „realistinio“ palinkimo ištakos atpažįstamos iš Nietzsche’s frazės „Nėra faktų, tiktai interpretacijos“ savito traktavimo. Straipsnyje atskleidžiama, kad su šios frazės permąstymu Ferraris’o filosofijoje sietina ir modernybės / postmoderno kritika, ir naujojo realizmo pozicijoje išryškėjanti realybės samprata. Parodomas naujojo realizmo perspektyvoje atsiskleidžiantis modernybės / postmoderno santykis, svarstomas postmodernistinis tikrovės / realybės praradimas, kurį fiksuoja tikrovės „virgoletizacija“. Keliamas klausimas, ką reiškia realybę „imti į kabutes“. Tačiau sykiu aptariant Ferrario mokytojo ir oponento Vattimo poziciją, klausiama – „kam reikalinga, kam tarnauja tiesa be kabučių?“ Vattimo ontologinės hermeneutikos persektyvoje iškylanti interpretacinė realybės/tikrovės samprata straipsnyje parodoma kaip alternatyva Ferrario naujojo realizmo požiūriui. Kita vertus, atskleidžiamas Ferrario realybės sampratos giminingumas Kanto ir Fichte’s kritiko Jacobi realistinėms sveiko proto nuostatoms bei jos santykis su nihilizmu. Pagrindiniai žodžiai: realybė, interpretacija, postmodernizmas, ėmimas į kabutes, nihilizmas. Nihilism and the New Realisms Rita Šerpytytė Summary The article deals with the controversy ‘concerning reality’ – an ongoing and constantly updated discussion in the contemporary philosophy. The analysis stems from the premises proposed by Maurizio Ferraris – one of the most prominent initiators and representatives of the so-called ‘new realism’. The roots of Maurizio Ferraris’s inclination to ‘realism’ can be recognized in his specific interpretation of Nietzsche’s phrase “There are no facts, only interpretations”. The article reveals that there is a link between this revised phrase and Ferraris’s criticism of modern and postmodern philosophy as well as the concept of reality represented by ‘new realism’. The relationship between modernism and postmodernism, the postFerraris, modern ‘loss’ of reality, expressed as a ‘virgolettazione della realtà’ (i.e. putting the reality into commas) is discussed from the perspective of new realism. The question is what do these commas mean for reality? Or one could ask together with Gianni Vattimo: “Who would need the truth without commas, and whom would this truth serve?” In fact, Vattimo’s ontological hermeneutic and the concept of reality intertwined with interpretation appears as an alternative to Ferraris’s position. Finally, the article discloses the affinity of Ferraris’s concept with the Jacobi’s commonsense take on reality and its relation to nihilism. Key words: reality, interpretation, postmodernism, putting into commas, nihilism