Straipsnyje nagrinėjama pozityvizmo ir marksizmo santykio problema. Siekiama išryškinti jų ištakas, sąveiką, panašumus ir skirtumus, parodyti, kad klasikinis marksizmas nėra toks tolimas klasikiniam pozityvizmui, kaip paprastai manoma. XIX amžiuje abi filosofijos kryptys laikėsi scientistinių ir progresyvistinių nuostatų, kurios visų pirma ir lėmė jų pažiūrų kitais klausimais artumą. Tačiau XX amžiuje susiformavus loginiam pozityvizmui ir neomarksistinei kritinei teorijai, šių krypčių metodologinės pozicijos ėmė vis labiau tolti. Straipsnyje aptariama komplikuota Vienos ratelio ir Frankfurto mokyklos santykių istorija ir vadinamasis ginčas dėl pozityvizmo (Positivismusstreit). Analizė baigiama išvada, kad daugelį skirtumų tarp pozityvizmo i...
Šio straipsnio tikslas – panagrinėti analitines vokiečių-britų sociologo Ralfo Dahrendorfo sąvokas. ...
Straipsnyje analizuojama fenomenologinė intencionalumo samprata Husserlio Loginiuose tyrinėjimuose i...
Straipsnyje nagrinėjama demokratinės žinojimo visuomenės koncepcija, kuri remiasi metodologinėmis fe...
Straipsnyje analizuojamos Karsavino Eurazijos ir simfoninės asmenybės teorijos ir jų įtaka asmeninia...
Straipsnyje, apžvelgus kai kuriuos bendruosius filosofijos ir politikos santykio klausimus, siekiama...
Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką filosofijos raidai turėjo XVII a. mokslo revoliucija, daugiausi...
Trys pagrindinės būsimos mokslo pažangos prognozės yra objektyvistinis finitizmas (pažanga baigsis, ...
Kaip nihilizmo problemos kėlimo bei nihilizmo ir Niekio problemos nealternatyvaus traktavimo pavyzdž...
Straipsnyje analizuojama būties, žinojimo ir kalbos santykio filosofinė refleksija antikoje, besirem...
Straipsnyje mėginama rekonstruoti platoniškosios meilės sampratos fenomenologinį aspektą. Šios sampr...
Straipsnyje nagrinėjamos dabartinės analitinės priežastingumo filosofijos kontroversijos. Remiantis ...
Straipsnyje analizuojami ir interpretuojami Platono dialoge „Faidonas“ pateikti sielos nemirtingumo ...
The way of philosophical thinking has radically changed in our days and sometimes we can name it as ...
Pagrindinis straipsnio tikslas – išaiškinti, su kokiu hermeneutiniu teoriniu modeliu ir kontekstu ga...
Šiame straipsnyje nagrinėjama tragedijos prigimtis ir tragiškojo herojaus istoriniai tipai. Tragedij...
Šio straipsnio tikslas – panagrinėti analitines vokiečių-britų sociologo Ralfo Dahrendorfo sąvokas. ...
Straipsnyje analizuojama fenomenologinė intencionalumo samprata Husserlio Loginiuose tyrinėjimuose i...
Straipsnyje nagrinėjama demokratinės žinojimo visuomenės koncepcija, kuri remiasi metodologinėmis fe...
Straipsnyje analizuojamos Karsavino Eurazijos ir simfoninės asmenybės teorijos ir jų įtaka asmeninia...
Straipsnyje, apžvelgus kai kuriuos bendruosius filosofijos ir politikos santykio klausimus, siekiama...
Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką filosofijos raidai turėjo XVII a. mokslo revoliucija, daugiausi...
Trys pagrindinės būsimos mokslo pažangos prognozės yra objektyvistinis finitizmas (pažanga baigsis, ...
Kaip nihilizmo problemos kėlimo bei nihilizmo ir Niekio problemos nealternatyvaus traktavimo pavyzdž...
Straipsnyje analizuojama būties, žinojimo ir kalbos santykio filosofinė refleksija antikoje, besirem...
Straipsnyje mėginama rekonstruoti platoniškosios meilės sampratos fenomenologinį aspektą. Šios sampr...
Straipsnyje nagrinėjamos dabartinės analitinės priežastingumo filosofijos kontroversijos. Remiantis ...
Straipsnyje analizuojami ir interpretuojami Platono dialoge „Faidonas“ pateikti sielos nemirtingumo ...
The way of philosophical thinking has radically changed in our days and sometimes we can name it as ...
Pagrindinis straipsnio tikslas – išaiškinti, su kokiu hermeneutiniu teoriniu modeliu ir kontekstu ga...
Šiame straipsnyje nagrinėjama tragedijos prigimtis ir tragiškojo herojaus istoriniai tipai. Tragedij...
Šio straipsnio tikslas – panagrinėti analitines vokiečių-britų sociologo Ralfo Dahrendorfo sąvokas. ...
Straipsnyje analizuojama fenomenologinė intencionalumo samprata Husserlio Loginiuose tyrinėjimuose i...
Straipsnyje nagrinėjama demokratinės žinojimo visuomenės koncepcija, kuri remiasi metodologinėmis fe...