Nusikalstamų veikų kvalifikavimo studijų orientyrai

Straipsnyje pateikiama nusikalstamų veikų kvalifikavimo teorijos būklės ir perspektyvų Lietuvos tei­sininkų darbuose apžvalga. Apibūdinami šios teorijos studijų svarbos, jos šaltinių, metodų, galimybių klausimai. Atkreipiamas dėmesys į teorijos nepakankamą brandą, sietiną su įsišaknijusia tradicija, pagal kurią nusikalstamų veikų kvalifikavimas sudaro tam tikrą baudžiamosios teisės doktrinos dalį. Bandoma pagrįsti idėją, kad būtina sutelkti dėmesį į oficialių nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip santykiškai savarankišką reiškinį. Įtvirtinant tokį požiūrį reikia peržengti baudžiamosios teisės ribas ir kvalifikavimo fenomeną tyrinėti plačiau, atsižvelgiant į visą jam reikšmingą juridinį kontekstą. Kvalifikavimo teorija plėtotina taip, kad duotų kuo didesnę naudą kriminalinei justicijai. Todėl ji privalo būti orientuojama ne vien į baudžiamosios teisės žinių pagilinimą, bet į universalesnių ir tobulesnių kvalifikavimo rekomenda­cijų sistemos parengimą. Tai reikalauja įžengti į kitų teisės šakų, ypač baudžiamojo proceso, problemati­ką. Tokia suderinta sistema lengviau įsitvirtintų tiek įstatymuose, tiek justicijos praktikoje. L’article présente l’apperçue de l’état actuel de la théorie de qualification des infractions criminelles, telle qu’elle apparaît dans des publications des juristes Lituaniens. Les questions de son importance, de ses sources, méthodes et des possibilités y sont abordées également. On fixe l’attention sur ses défauts liés à la tradition enracinée, selon laquelle la qualification des infractions ne constitue qu’une partie de la doctrine du droit pénal. L’auteur de cet article fait un effort de promouvoir l’idée qu’il est nécessaire de se limiter uniquement à la qualification officielle des infractions. Une telle approche exige, néanmoins, de passer outre des limites habituelles au droit pénal, en regardant le phénomène de la qualification comme plus vaste et qui implique l’intérêt envers le contexte juridique élargi. La théorie de la qualifica­tion doit être développée au profit maximal de la justice criminelle. Donc, elle est obligée d’abandonner ses orientations restrictives vers le droit pénal. Son but est d’élaborer le système des règles, qui seraient, en matière de qualification, plus universelles et achevées. Ceci n’est guère possible sans intervenir dans le problématique des autres branches du droit, notamment de la procédure pénale. Un tel système pouvait s’introduire plus facilement tant en la législation que dans la pratique de la justice