Baudžiamoji atsakomybė už neveikiant padarytas nusikalstamas veikas – specialiojo nusikalstamos veikos subjekto pareigos veikti šaltiniai

Straipsnyje apžvelgiamos Lenkijos Respublikos bau­džiamosios teisės mokslininkų pozicijos dėl nevei­kimo sąvokos ir esmės, nurodoma neveikimo sam­prata, remiantis kauzaline, socialine, finaline veikos teorijomis, taip pat neveikimo sampratos, atskaitos tašku laikant teisinio draudimo charakteristikas, be to, neveikimą analizuojant pagal jo lingvistinę ana­lizę. Autorė straipsnyje analizuoja 1997 m. priim­to Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudžia­mąją atsakomybę už neveikimu padarytas nusikals­tamas veikas, taip pat pateikia specialiojo nusikalsta­mos veikos subjekto teisinius požymius, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais pagal Lenkijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Straipsnyje daug dėmesio ski­riama ir specialiojo subjekto pareigą veikti reglamen­tuojantiems šaltiniams: įstatymams, sutartims, anks­tesniam asmens veikimui. Autorė daro išvadą, kad pirmieji du šaltiniai, atsisakant trečiojo, nors teismų praktikoje ir pripažįstamo, labiausiai užtikrintų nul­lum crimen sine lege principo įgyvendinimą. The following article discuss question of penal liability for omissive offences and concentrates on the subject of a status of a guarantor of not-occurrence the result. In the first part of the article it brings closer an overview of opinions of polish penal law researchers on the nature and definition of an omission. Than the article presents polish regulation of penal liability for omissive offences enclosed in article 2 of Penal Code. After that it describes status of a guarantor in polish penal law. In the end the following paper indicates and describes sources of guarantor’s duty to act, and problems connected with that ca­talogue