Politinė įtaka Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadybai ir finansavimui: kaita ir pasekmės

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojama politikos subjektų vadybinės ir finansinės įtakos Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) raida ir politinės (ir ekonominės) aplinkybės, lėmusios struktūrinių sąlygų, būtinų visuomeninio transliuotojo efektyviai veiklai, kaitą Lietuvoje nuo 1990 m. Teigiama, kad per 27 valstybingumo metus Lietuvoje tik iš dalies sukurtos struktūrinės sąlygos veiksmingai visuomeninio transliuotojo veiklai. Pirmą nepriklausomybės dešimtmetį įtvirtintas parlamentinis (vyriausybinis) LRT modelis, kai transliuotojo valdymas tiesiogiai priklauso nuo politinės valdžios, jos darbo ciklų, o dauguma pajamų skiriama iš valstybės biudžeto, kiekvienais metais keičiant pajamų dydį ir nenustatant lėšų skirstymo kriterijų. 2000 m. įteisintas LRT tarybos sudarymo modelis padėjo rasti politinių įtakų balansą tarp Seimo pozicijos, opozicijos ir Prezidento, tačiau LRT vadyba nebuvo atsieta nuo konkrečios politinės konjunktūros ir galimų politinių koalicijų LRT taryboje. Nuo 2015 m. įvestas LRT finansavimo iš biudžeto modelis, gaunamas pajamas fiksuotu procentu susiejant su mokamais į biudžetą mokesčiais, atribojo politikus nuo sprendimo kasmet nustatyti LRT finansavimo dydį, tačiau tai Europos Sąjungos kontekste negarantuoja LRT solidesnio finansavimo, nes pagal procentinę dalį nuo šalies BVP finansavimas 2016 m. buvo du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis