LIETUVOS MUZIEJŲ VALDYMAS: KELIAS ŠIUOLAIKINIO MUZIEJAUS LINK

Straipsnyje analizuojamos naujojo viešojo valdymo sąsajos su šiuo­laikinio muziejų valdymo koncepcija, naujojo viešojo valdymo priemonių paplitimas Lietuvos muziejuose ir įtaką jų taikymui darantys veiksniai. Nors pasaulyje plinta šiuolaikinio muziejų valdymo teorija, kurios pagrindiniai teiginiai glaudžiai susiję su naujojo viešojo valdymo praktikomis (hierarchi­nio valdymo modelio atsisakymu, orientacija į lankytojus ir jų įtraukimu į muziejaus veiklą, tarpsektoriniu bendradarbiavimu, skaidrumo ir atskaitin­gumo siekiu), gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvos muziejų veikla men­kai kinta, o specialistai muziejus priskiria tradicinėms institucijoms. Tyrimo metu atlikta Lietuvos muziejų veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė atskleidė įtvirtintus tiek tradicinio, tiek naujojo viešojo valdymo elementus. Remiantis kiekybinio tyrimo duomenimis, galima teigti, kad šiuolaikinio muziejų valdymo priemonės paplitusios tik iš dalies, o muziejų valdymas yra gana uždaras. Taikydamos naujojo viešojo valdymo priemones, šios ins­titucijos susiduria tiek su sisteminėmis, tiek su vidinėmis kliūtimis (jos na­grinėjamos kokybinio tyrimo metu) – nefunkcionaliu paskatų mechanizmu, bendros muziejų politikos trūkumu ir lemiamą reikšmę turinčiu muziejaus vadovo vaidmeniu. Įvardytų problemų sprendimas lemtų efektyvesnį naujojo viešojo valdymo priemonių taikymą Lietuvos muziejuose ir padėtų gerinti šių institucijų veiklą