PETRO GRIŠKEVIČIAUS PERSONALINIS TINKLAS: TARP KLANO IR KONSOLIDUOTOS NOMENKLATŪROS?

Straipsnyje analizuojamas sovietinės Lietuvos vadovo (1974–1987) Petro Griškevičiaus personalinis tinklas, atskleidžiant jo svarbą sovietinės respublikos lyderio siekiui įtvirtinti bei išlaikyti asmeninę nomenklatūros kontrolę ir balansą, tam panaudojant tiek tam tikros srities profesionalus (funkcinis tinklas), tiek jam asmeniškai ištikimus kadrus (nepotinis tinklas). Profesionalų, ar funkcinio, tinklo svarba išryškinama aptariant nomenkla­tūros tinklų charakteristikas sovietinėje Lietuvoje. Šiai analizei naudojami personalinių tinklų, krugovaya poruka ir pasitikėjimo (angl. trust) koncep­tai. Straipsnyje tvirtinama, kad: 1) sovietinės Lietuvos nomenklatūros įsipa­reigojimas Maskvai užkardyti nacionalizmo politines formas sąlygojo tam tikrą funkcionalizmą vadovybėje: nomenklatūrininkas privalėjo būti ne tiek pirmojo sekretoriaus patikėtinis ar net jo šeimos narys, kiek aktyvus vadovas, galintis spręsti respublikos politines, ekonomines ir socialines problemas; 2) sovietinės Lietuvos lyderio žemas (palyginti) statusas sąjunginėse insti­tucijose vedė prie tam tikros diarchijos respublikoje, kur politinę galią dali­josi LKP CK pirmasis ir antrasis sekretoriai. P. Griškevičiaus tinkle matyti atskiri segmentai („kultūrininkų“, „statybininkų“), susidedantys tiek iš ne­potinio, tiek funkcinio tinklų atstovų. Šie segmentai ir buvo tas įtinklintas mechanizmas, per kurį reiškėsi sovietinės etninės federacinės struktūros su­ponuota nomenklatūros partikuliarizmo ir asmeninių / grupinių programų sąveik