LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJOS

Straipsnyje nagrinėjamas šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų vaisingumas senosios Lietuvos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, LDK) istorijai nuodugniau nušviesti. Tarptautinių santykių sistemos, kaip tarptautinių santykių teorijos, objekto sąvoką siūloma pakeisti platesne tarppolitijinės sistemos, o tarptautinės visuomenės – tarppolitijinės visuomenės sąvoka. Parodomas konstruktyvistinės Aleksandro Wendto „hobsiškosios anarchijos kultūros“ sąvokos neadekvatumas ikivestfališkosios Europos tarppolitijiniams santykiams. Kritikuojamas Hedley Bullo, kuris tarptautinės teisės ir tarptautinės visuomenės atsiradimą europocentriškai sieja su 1648 m. Vestfalijos taikos sutarties nuostatomis, požiūris. Integrali straipsnio dalis yra atvejo tyrimas, kuriame kritiškai apvalytos nuo europocentrinių ir modernistinių apnašų šiuolaikinių tarptautinių santykių teorijų sąvokos taikomos LDK istorijai (iki 1569 m.) nušviesti. Atskleidžiama LDK priklausomybė dviem skirtingoms (Vidurio Europos ir Rytų Europos) tarppolitijinėms sistemoms. Vidurio Europos tarppolitijinėje sistemoje LDK laikysena buvo gynybinė, o Rytų Europos siuzerenios valstybės sistemoje (M. Wighto prasme) LDK užsienio politikos strateginis tikslas buvo siuzereno vaidmens perėmimas iš Aukso ordos. Tik trumpam (XV a. trečiame dešimtmetyje) pasiekusi šį tikslą, vėliau LDK nesugebėjo atlikti didžiosios valstybės vaidmens XV a. Rytų Europoje besiformuojančioje daugiapolėje suverenių valstybių sistemoje, t. y. apsaugoti šią sistemą nuo žlugimo ir transformacijos į Maskvos imperiją