Protiškai atsilikusių vaikų palyginimo operacijos dinamika konstruojant

Protiškai atsilikusių vaikų palyginimo procesus tyrinėjo nemažai tarybinių psichologų-defektologų: L. Zankovas, Ž. Šif, P. Solovjovas, M. Zvereva, A. Lipkina, B. Pinskij, V. Postovskaja ir kt. Tačiau šis klausimas tebėra mažai ištirtas protiškai atsilikusių vaikų darbinės konstravimo veiklos sąlygomis. Protiškai atsilikusių vaikų darbų pamokų analizė bei mūsų atlikti eksperimentiniai konstravimo užsiėmimai parodė, kad daiktinės-praktinės veiklos metu atliekant konstravimo užduotis vaikai susiduria su būtinumu lyginti dirbinių medžiagas pagal jų savybes, o taip pat lyginti savo dirbinį su pavyzdžiu, kad galėtų įvertinti savojo gamybos kokybę. Mes atlikome eksperimentą su I-III pagalbinės mokyklos klasių mokiniais ir masinės mokyklos pirmokais, kurio metu vaikai, atlikdami užduotį, turėjo nuolat lyginti savo gaminamą daiktą su pavyzdžiu. Pirmoje ir antroje užsiėmimų serijose mokiniams buvo keliama ta pati užduotis: pagal pateiktą pavyzdį iš paruoštų detalių pagaminti sukutį, žaislinį rašomąjį staliuką, žaislinį vežimėlį ir kt., trečioje kontrolinėje užsiėmimų serijoje – iš paruoštų detalių jie turėjo pagaminti žaislinį traktorių. Be to, mokiniai turėjo sukonstruoti pagal pateikiamą pavyzdį keletą figūrų iš skirtingo dydžio mažų tašelių, o taip pat sudėti pateiktus paveikslėlius iš atitinkamų kubelių, kurie sudarė tų paveikslėlių dalis. Tyrimai rodo, kad vaiko protinių veiksmų pagerėjimas, būtent gebėjimas lyginti, gali atsirasti tik tikslingai nukreipiant auklėjamąjį darbą. Remiantis tuo buvo atlikti kiti eksperimentiniai užsiėmimai, kurių metu vaikai buvo mokomi atlikti palyginimus. Mokomojo eksperimento esmė buvo ta, kad mokiniui nebuvo primetamas gatavas protinės užduoties sprendimas. Jeigu mokinys patirdavo sunkumų sprendžiant užduotį, mes ją paaiškindavome ir patardavome sprendimo būdą. Po mokomojo eksperimento vaikai pradėjo tiksliau atgaminti pavyzdžius savo dirbiniuose. Nors dėka to panašumas tarp pavyzdžio ir pagaminto daikto žymiai išaugo, mokiniai kokybiškai geriau lygino savo dirbinius su pavyzdžiu. Pateiksime kai kuriuos duomenis kokybinių mokinių sugebėjimo lyginti poslinkių iliustracijai. 1. Visų pirma reikia pažymėti, kad po antrosios užsiėmimų serijos staigiai padidėjo savarankiškai pradėjusių lyginti savo dirbinį su pavyzdžiu mokinių skaičius ( nuo 5 iki 50 %). 2. Po antrosios serijos išaugo palyginimo išsamumas pagal detales ir jų sąryšį, tuo tarpu pirmojoje serijoje palyginimas iš esmės tebuvo tik teigimas apie objektų panašumą. 3. Pasikeitė palyginimo būdai: nuo gana globalaus nediferencijuoto lyginimo „iš akies“ mokiniai daugiausia perėjo prie lyginimo matuojant. Mokymas lyginti konstruktyvaus veiksmo procese sudaro pagrindą tolimesniam pagalbinės mokyklos mokinių gebėjimų lyginti vystymuisi