PROTISKAI ATSILIKUSIŲ MOKINIŲ VALINES VEIKLOS VYSTYMOSI KLAUSIMU

Tarybinė psichologija daug dėmesio skiria žmogaus psichikos vystymosi klausimams. A. Leontjevo, L. Božovič, D. Elkonino, A. Liublinskajos ir kitų tarybinių psichologų tyrimai atskleidžia svarbius vaikų psichinio vystymosi klausimus. Jų darbuose teigiama, kad psichika vystosi ne tiek prigimties pradmenų, kiek įvairios veiklos veikiama. L. Zankovas, G. Kostiukas, N. Menčinskaja ir kiti psichologai parodo mokymosi ir vystymosi sąveiką. • Tarybinė psichologija svarbiausiu vystymosi veiksniu laiko žmogaus tikslingą veiklą ir darbą. Daugelyje psichinio vystymosi tyrimų į pirmą vietą iškeliama protinė veikla, o valinė veikla arba pajungiama protinei, arba visai apie ją nutylima. Tačiau kiekviena sąmoninga veikla yra susieta su valios pastangomis bei jų reguliavimu. Valine veikla iki šiolei tebėra maža ištirta. Aiškinant protiškai atsilikusių vaikų vystymąsi, daugiausia nagrinėjami pažinimo procesai. Tuo tarpu protiškai atsilikusių vaikų pasyvumas, santykių su išoriniu pasauliu stoka silpnina jų veiklą ir psichinį vystymąsi. Be aktyvios veiklos silpnai vystosi protiniai sugebėjimai ir valia.• Mes ryžomės išaiškinti, kaip vystosi jaunesniųjų mokinių valinės veiklos ir darbingumo ypatybės. Tuo tikslu buvo stebima mokinių kasdieninė veikla, mokymasis, buvo atlikti psichologiniai eksperimentai ir pritaikyti tam tikri auklėjimo, veiklos bei elgesio reguliavimo būdai. Ugdant mokinių valią, buvo vadovaujamasi tokiais principais: l) aktyvumo ir darbo, 2) drąsos ir pasitikėjimo, 3) tikslingumo ir perspektyvos, 4) individualaus priėjimo ir individualizavimo, 5) .atitinkamumo ir nuoseklumo, 6) vieningų reikalavimų ir poveikio. šiais principais rėmėsi mokytojai ir auklėtojai. Pagal aukštosios nervinės veiklos tipus buvo išskirtos dvi vaikų grupės: aktyvūs, arba jaudrūs, ir pasyvūs, arba slopūs, vaikai. Jaudriųjų aktyvumą buvo stengiamasi reguliuoti, ugdant savitvardos ir savikontrolės sugebėjimus, o slopieji mokiniai buvo aktyvinami, padrąsinami. Tiriamieji mokiniai buvo rūpestingai stebimi įvairiomis aplinkybėmis. Stebėjimų ir po metų atliktų kontrolinių eksperimentų duomenys akivaizdžiai parodė, kad tiriamųjų mokinių valinė veikla geriau išsivystė, negu kontrolinių mokinių. Paaiškėjo ir tai, kad greičiau vystėsi aktyvinančios, o lėčiau tvardančios ir reguliuojančios valios ypatybės. Mat, susitvardymas, ištvermė reikalauja daugiau valios, negu aktyvumas. Mokinių valios vystymasis veikė ir jų protinį vystymąsi bei mokymosi pažangumą, elgesį bei tarpusavio santykius