INSTRUKCIJOJE NUMATYTO ATSAKYMO TIPO ĮTAKA FORMULAVIMO POVEIKIUI

Pagal klasikinio racionalumo prielaidas, preferencijos neturi priklausyti nuo atsakymo tipo ir nuo problemos apibūdinimo išlošimo ar pralošimo terminais. Tačiau empirinių tyrimų duomenys dažnai paneigia ir procedūros, ir aprašymo invariantiškumo prielaidas. Tokio paneigimo pavyzdžiai yra preferencijų apgręžimas ir formulavimo poveikis. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar formulavimo poveikis pasireiškia pateikus ne tik pasirinkimo, bet ir dydžio įvertinimo užduotį. Tiriamiesiems buvo pateikta užduotis, logine struktūra panaši į Azijos ligos problemą, tiktai ekonominio turinio. Joje buvo minima, kad gresia įrenginių ir darbo vietų praradimas. Buvo iškelta hipotezė, kad formulavimo poveikis bus nustatytas tik pateikus tiriamiesiems pasirinkimo, o ne dydžio įvertinimo užduotį. Tyrimo duomenys šią hipotezę patvirtino. Pateikus dydžio įvertinimo užduotį dauguma tiriamųjų labiau vertino rizikingą alternatyvą, neatsižvelgdami į tai, kaip buvo suformuluota užduotis. Labai tikėtina, kad tokių rezultatų priežastis negalėjo būti atsitiktinis spėjimas. Pagal tyrimo duomenis spėjimo hipotezę, nors ir ribiniu riekšmingumu (p = 0,053), galima atmesti. Kadangi tiriamųjų vertinimai nepriklausė nuo užduočių formulavimo ypatybių, nėra pagrindo manyti, kad tiriamųjų preferencijas lėmė aukštas atskaitos taškas. Labiausiai tikėtina, kad būtinybė vertinti alternatyvų patrauklumą kiekybiniais rodikliais privertė tiriamuosius įvairiapusiškiau analizuoti užduotis, palyginti išlošimų ir pralošimų dydį bei tikimybes. Šiomis sąlygomis sėkmės ar nesėkmės pabrėžimas jau neturėjo įtakos tiriamųjų atsakymams. Įvertinę visus padarinius tiriamieji atidavė didesnį įvertinimą rizikingai strategijai, kaip teikiančiai progą išvengti gresiančių praradimų. Turi būti visapusės problemų analizės poreikis. Pateikus pasirinkimo užduotį, kitaip nei dydžio įvertinimo, tiriamieji tokio poreikio neturi. Negalima postuluoti universalių, nepriklausomų nuo užduoties struktūrų, racionalumo standartų. A RESPONSE MODE INFLUENCE ON THE FRAMING EFFECT Vaclovas Martišius Summary According to classical rationality presumptions the preferences should not be dependent on the response type and on the description of the problem in gain and loss terms. However, the data of empirical research often negate the invariance presumptions of both the procedure and the description. The examples of such negalion could be preference reversal and the framing effect. The main purpose of the research was determining whether the framing effect manifests itself after presenting not only choise but also numerical estimation task. The research subjects were given a task, which is very similar to Asian disease problem according to its logical structure, the only difference that it was economic to its content. It was mentioned in the task there was a danger of losing equipment and work places. There was a hypothesis presented that the framing effect will be determined only when the research subjects are given the choice but not the numerical estimation task. The hypothesis was confirmed by the research data. When the estimation task was presented, most research subjects appreciated more the risky alternative, irrespective how the task was formulated. It is very likely that the reason for such results could not have been accidental guessing. According to the research data, the guessing hypothesis could be rejected with marginal significance level (p = 0,053). Since the estimations of the research subjects were not dependent on the task formulation characteristics, there is no basis to assume that the preferences of the research subjects were determined by high referente point. It is most likely that the necessity to estimame the attractiveness of the alternatives in quantitative indicators made the research subjects do a more detailed analysis of the tasks, and compare the magnitude and the likelihood of gain and loss. Under these circumstances the emphasis of the gain or loss already did not have any influence on the responses of the research subjects. After evaluating all the consequences, the research subjects gave higher score to the risky strategy because it gave a chance to avoid potential losies. There should be the demand for the detailed analysis of problems. When the choice task is presented, differently from the numerical estimation task, the research subjects do not have such a need. One cannot postulate universal rationality standards that are not dependant on the structures of the task