Kriminalinės justicijos recepcijos Lietuvos visuomenėje ypatumai

Santrauka. Siūlomas skaitytojui straipsnis yra tų pačių autorių publikacijos „Apie kriminalinės justicijos suvokimą visuomenėje“ (Dobryninas, A., Dobrynina, M., Česnienė, I., Giedraitis, V., Merkevičius, R. “On Perceptions of Criminal Justice in Society”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2012/2, p. 222–38) tęsinys. Straipsnyje empiriškai iliustruojama, kaip baudžiamojo teisingumo principai suprantami skirtinguose socialinėse episteminėse grupėse, kokie yra panašumai ir skirtumai tarp šių grupių, kaip vyksta tarpgrupinė komunikacija kriminalinės justicijos klausimais. Analizuojami ir apibendrinami 2012–2014 metais Lietuvoje atliktų kokybinių (tai fokusuotos grupinės diskusijos ir pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos kriminalinės justicijos ekspertais, politikais, žurnalistais, visuomenės lyderiais) ir kiekybinių (Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa ir Lietuvos masinių medijų turinio analizė) tyrimų rezultatai. Pirmame skyriuje nagrinėjami socialinės normatyvinės kriminalinės justicijos suvokimo ypatumai, antrame – analizuojami poliniai ekonominiai kriminalinės justicijos žinojimo aspektai, trečiame – nagrinėjama, kokią įtaką daro Lietuvos masinės informavimo priemonės kriminalinės justicijos įvaizdžiui visuomenėje. Daromos išvados, kad sutarimas dėl kriminalinės justicijos principų įgyvendinimo tarp įvairių visuomenės grupių įmanomas tik iš dalies. Nors visų poreikiai yra tie patys, t. y. kriminalinės justicijos sistemoje priimami sprendimai turi būti nešališki, objektyvūs, humaniški, lygūs visiems, tačiau nuomonės, kaip tokio sutarimo pasiekti, labai išsiskiria. Tyrimo dalyviai įvardija įvairias priežastis, kurios apsunkina tarpusavio susikalbėjimą: finansinius apribojimus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoką, partinių ar individualių interesų viršenybę priešpriešiais visuomenės interesų, medijų vaidmenį ir pan. Taip pat siūloma gerinti esamą situaciją organizuojant ir skatinant komunikacinius ryšius bei interesų derinimą tarp įvairių socialinių grupių, panaudojant tiek masinių medijų, tiek kitų socialinių institucinių resursų galimybes. ABSTRACT SPECIFIC CHARACTERISTICS OF THE RECEPTION OF CRIMINAL JUSTICE IN LITHUANIAN SOCIETY Abstract. It is suggested that the reader consider an earlier publication by the same authors with a similar theme: “Perceptions of criminal justice in society” (Dobryninas, A., Dobrynina, M., Česnienė, I., Giedraitis, V., Merkevičius, R. “On Perceptions of Criminal Justice in Society.” Sociologija: Mintis ir veiksmas. 2012. Issue 2. pg. 222–238). This article empirically illustrates how criminal justice principles are used to understand different social groups’ perspectives, what are the similarities and differences between these groups, how the intergroup communications about criminal justice issues form, and so on. The authors analyzed and summarized qualitative data (focus group discussions and semi-structured interviews with Lithuanian criminal justice experts, politicians, journalists, community leaders) and quantitative data (using a Lithuanian representative survey of the population and Lithuanian mass media content analysis), which was collected during 2012–2014. The first chapter is devoted to the social normative perceptions of criminal justice, the second – the economic and political aspects which influenced the understanding of criminal justice in society, and the third chapter – examines the influence of mass media on the Lithuanian Criminal Justice system’s public image. It is concluded that a consensus on the implementation of the principles of criminal justice among different groups is possible only in part. While the needs are the same as the criminal justice system, decisions must be impartial, objective, humane, equal for all, but how to achieve such a consensus of opinions is very divided. The study participants indicated a variety of reasons that impede the achievement of a mutual understanding: financial constraints, lack of inter-institutional cooperation, party or individual interests take precedence over the interests of society, the role of the media and so on. It is also proposed to improve the current situation in the organization and promotion of communication and alignment of interest between different social groups that have to be done in cooperation with the mass media and other governmental and nongovernmental institutions. Key words: criminal justice; professional, political and public discourses, mass media. Pagrindiniai žodžiai: kriminalinė justicija; profesinis, politinis ir viešas diskursai; masinės medijos