Sovietmečio atmintis šiuolaikinėje Lietuvoje: ambivalentiškumas ar nostalgija?

Santrauka. Straipsnyje, remiantis kiekybinio sociologinio tyrimo duomenimis, analizuojamos sovietinio laikotarpio interpretacijos Lietuvos gyventojų kolektyvinėje atmintyje. Analizuojant gyventojų atmintyje vyraujančių požiūrių į sovietmetį spektrą, siekiama parodyti šių požiūrių ambivalentiškumą: atskirdami ir neigiamai vertindami politinius buvusios sovietinės sistemos aspektus, žmonės tuo pat metu teigiamai prisimena ir vertina kai kuriuos sovietmečio kasdienybės reiškinius, traktuodami juos kaip „nepolitinius“. Požiūrių į sovietmetį ryšiai su dabarties kontekstais – demokratizacijos rezultatų vertinimais ir socialiniais-demografiniais kontekstais – atskleidžia, kad požiūrius į sovietmetį dideliu laipsniu lemia žmonių amžius, taip pat teigiami (tarp jų ir nostalgiški) požiūriai į sovietmetį iš dalies susiję su socialiniais-ekonominiais ir subjektyviais marginalizacijos kontekstais. Ryšių su socialiniais dabarties kontekstais ir požiūriais į dabartį silpnumas rodo, kad sovietmečio atmintis yra tik dalinai nostalgiška ir galimai yra susijusi su daugeliu konkrečių, tarp jų individualių kontekstų. Pagrindinės sąvokos: sovietmetis, kolektyvinė atmintis, nostalgija. Key words: Soviet era, collective memory, nostalgia. ABSTRACT THE MEMORIES OF SOVIET ERA IN CONTEMPORARY LITHUANIA: AMBIVALENCE OR NOSTALGIA? The collective memories of Soviet era of Lithuanian adult population are analysed in the article. The analysis is based on the data of representative sociological survey, conducted by company „Baltijos tyrimai“ in 2012. The analysis reveals the ambivalence of the memories of Soviet era prevailing in popular memory: people express positive attitudes towards many aspects the Soviet era everyday life and simultaneously evaluate negatively political aspects of the Soviet regime. The Soviet era everyday is presented in people‘s memories as „apolitical“ and separated from political domain. The connections between attitudes towards Soviet past and contemporary contexts (attitudes towards the outcomes of democratization and indicators of social and economical position) reveal, that the memories of Soviet era are structured by generations in a great degree; there are also slight relations between positive (and nostalgic) memories of Soviet past and the social contexts of marginalization as well as feelings of marginalization. The slight relations of the memories of Soviet era to the contemporary social contexts and attitudes towards outcomes of democratization indicate, that positive memories of Soviet past are only partly nostalgic and are influenced by many other, among them individual, factors. Pastaba. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Demokratizacijos procesų Lietuvoje reprezentacijos individualioje sąmonėje“, sutartis Nr. SIN-03/201