Kultūrinės Klaipėdos reprezentacijos: užmigęs miestas, naminiai žmonės, buitinis multikultūriškumas...

Straipsnio tikslas – rekonstruoti, kaip keitėsi Klaipėdos kultūra ir jos reprezentacijos per pirmuosius dvidešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų. Straipsnio pagrindas – žiniasklaidos tekstų analizė ir kokybinis tyrimas, paremtas atliktais interviu su Klaipėdos „kultūrininkais“. Interviu dalyviai suskirstyti į keturias kategorijas: a) oficialios kultūrinės politikos formuotojai, b) kultūrininkai (menininkai, kuratoriai, vadybininkai, prodiuseriai), c) subkultūrų atstovai ir d) intelektualai. Identifikuojami specifiniai aspektai, išryškinama jų kaita: 1) įtakingiausi Klaipėdos kultūros „ambasadoriai“; 2) kultūriškai reikšmingiausios vietos bei erdvės; 3) reprezentaciniai renginiai ir kultūrinės įstaigos; 4) kultūriniai Klaipėdos simboliai; 5) reprezentaciniai maršrutai; 6) Klaipėdos (galimas) multikultūriškumas. Siekiama formuoti sociologinę alternatyvą dominuojančioms (istorinėms, meninėms, filosofinėms ir žurnalistinėms) Klaipėdos kultūros interpretacijoms. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti straipsnyje: ar taikoma metodika leidžia, remiantis kitokia perspektyva, pamatyti tai, kas nematoma dominuojančiose Klaipėdos kultūros naracijose? kas geriausiai reprezentuoja Klaipėdą ir jos kultūrą? kas kontroliuoja miesto kultūrinę tapatybę? kaip veikia kultūrinės miesto tapatybės ir ideologijos formavimas bei konstravimas? ar esama matomų (paveikių, įtakingų) alternatyvų dominuojančioms kultūrinėms reprezentacijoms