Socialinių tinklų analizė migracijos studijose

Socialinių tinklų analizė – XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių sąvokų tyrinėjant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje, medicinoje, vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Migracijos studijose socialinių tinklų analizė turi gilias tradicijas tiriant migrantų socialinius ryšius. Tačiau dažnai socialinių tinklų samprata šioje studijų srityje naudojama tik kaip aprašomoji metafora stokojant gilesnio teorinio pagrindimo. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Massey ir jo kolegų dėka buvo pradėta plėtoti migracijos tinklo teorija, aiškinanti kaip migrantų bendruomenių buvimas tikslo šalyje skatina tolesnę migraciją. Visgi migracijos tinklų teorijos apribojimas naujų migrantų įsikūrimu gerokai suvaržo socialinių tinklų teorijos pritaikymą migracijos studijoms, nes palieka nuošalyje daugelį socialinių tinklų aspektų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos skirtingos socialinių tinklų analizės metodologinės kryptys, daugiausia dėmesio skiriant naujausioms tendencijoms, nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją dalį. Remiantis Colemano, Putnamo ir Bourdieu socialinio kapitalo teorinėmis įžvalgomis siekiama išplėtoti gilesnį teorinį socialinių tinklų migracijos tyrimuose pagrindimą