Švietimas, o pirmiausia – formalusis švietimas, yra svarbus modernėjimo ir globalizacijos komponentas. Tai rodo, kad visuotinis žmogiškų problemų sprendimas esti būtina nacionalinių ir tarptautinių santykių supratimo sąlyga. Demokratijos ir gerovės plėtra pasaulyje remiasi formaliojo švietimo reikalavimais. Tiek vadinamosiose išsivysčiusiose Vakarų šalyse, tiek ir siekiančiose tokio išsivystymo visuomenėse esamas švietimo lygmuo pasitelkiamas kaip vertinimo kriterijus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos dabartinės teorinės, metodologinės ir civilizacinės švietimo problemos, siejamos su globalizacija. Taip pat svarstomi Vakarų moderniojo mąstymo, kuris laikomas „globalizuojančiu“, klausimai, o taip pat aptariamos postmoderniojo multidiskursyvumo...