Ekspertai viešosios politikos formavimo procese: kriminologinis žinojimas ir nepilnamečių justicijos reformos ateitis

Šio straipsnio tikslas - analizuoti kompleksnius ekspertų ir kitų agentų santykius, kurie atsiranda formuojant viešąją politiką ir įgyvendinant tam tikrą politinę užduotį, - aptariamuoju atveju nepilnamečių justicijos reformą. Nepilnamečių kriminalinę justiciją bendrame vaikų teisių apsaugos ir nusikaltimų kontrolės kontekste galima būtų įvardinti kaip sritį, kurios reformos yra labai reikalingos, tačiau dėl įvairių priežasčių teisinė ir institucinė reforma šioje srityje nedaug tėra pasistūmėjusi į priekį ir tik neseniai įgavo pagreitį. Kuriant ir įgyvendinant nepilnamečių justicijos politiką dalyvauja įvairios ekspertų grupės - teisininkai, policininkai, socialiai darbuotojai, medikai, perauklėjimo specialistai ir t.t. Jų atstovai "viršuje" artikuliuoja strateginius reformos planus ir priemones manipuliuodami savo profesinėmis žiniomis ir akademiniu diskursu, šitaip suaktyvindami reformos tempus tose srityse, kurios yra naudingos ne tik politikos plėtrai, bet ir tolesniam jų profesinės veiklos tobulinimui ir karjerai. Straipsnyje siekiama paaiškinti, kaip vyksta socialinių žinių apie nepilnamečių justiciją mobilizavimas, kai Lietuvos politinė valdžia deleguoja užduotis ekspertams. Pasitelkdamas kokybinį metodą (pusiau-struktūruoti interviu su ekspertais) ir Feirig (1998) analitinį modelį trijuose lygiuose - viešosios politikos formavimo (valstybės lygis), ekspertų įtakos (interesų grupių lygis) bei individų karjeros (individo lygis) - bandžiau paaiškinti procesą, kai, viena vertus, valstybė mobilizuoja žinojimą, kita vertus, tam tikros ekspertų grupės, siekdamos valdžios arba/ir karjeros, monopolizuoja įtakos sferas