Lyčių politika Lietuvoje. Smurto prieš moteris šeimoje atvejis

Viešosios ir privačios sferų rekonceptualizacija yra vienas pagrindinių posovietinės transformacijos procesų, sąlygojamas ir sąlygojantis lyčių politiką regione. Lyčių santykiai yra istoriškai struktūruoti pasitelkiant viešo/privataus sektorių dichotomiją kaip esminę ideologiškai ir socialiai konstruojamą egzistavimo formą, neatsiejamą nuo vyriškumo ir moteriškumo socialinių reikšmių, skirtingų lyčių veiklos formų, santykių dinamikos ir normatyvinės tvarkos. Kompleksinė sovietmečio viešosios ir privačios sferų tarpusavio priklausomybė ir sovietinė egalitarinė ideologija sustiprino vyrų ir moterų diferenciaciją bei sąlygojo probleminį moteriškumo pripažinimo kontekstą. Posovietiniam lyčių vaidmenų retradicionalizavimo diskursui būdingas privačios sferos idealizavimas ir izoliavimas, perėjimas nuo universalistinio, "egalitarinio" į esencialistinį, paremtą natūraliaisiais lyčių skirtumais, modelį. Tokiame "naujame" diskurse vyriškumas ir moteriškumas atrandamas iš naujo priešinant jį sovietinės egalitarinės normos belytiškumui. Šiame straipsnyje ideologinės ir kultūrinės viešo/privataus diskurso dilemos sudaro konceptualinį prievartos prieš moterį šeimoje reiškinio analzės pagrindą