Practical techniques for determining of average stress-strain relationships for concrete from experimental data of rc bending members

Straipsnyje aprašomi nauji pasiekimai, plėtojant neseniai pasiūlytą metodą [1–5], kuriuo ič lenkiamų gelžbetoninių sijų eksperimentinių duomenų gali bųti nustatytos betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos. Turint eksperimentines momentų-kreivių ir momentų-deformacijų diagramas, gaunama pilna tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagrama, įskaitant ir jos krentančiają dalį. Taip pat, net neturint duomenų apie betono savybes, pakankamai tiksliai galima rasti ir gniuždomo betono diagramą. Skaičiavimas pagrįstas nauja idėja, kai tempiamo ir gniuždomo betono vidutinių įtempių-deformacijų diagramos skaičiuojamos kraštiniams lenkiamo elemento sluoksniams. Turint eksperimentines kraštinių sluoksnių deformacijas, kiekvienai apkrovos pakopai nustatomi tų sluoksnių įtempių prieaugiai. Kiekvienoje apkrovos pakopoje gautos diagramos taikomos kitiems mažiau deformuotiems sluoksniams. Pasiūlytasis metodas patikrintas skaitiškai. Remiantis šiuo metodu, pasiūlytos dvi inžinerinės skaičiavimo metodikos, įvertinančios eksperimentinių duomenų išsibarstymą. Pirmaja metodika, turint vieną eksperimentinę momentų-vidutinių deformacijų (kreivių) diagramą, nustatoma tempiamo betono vidutinių įtempių-deformacijų kreivė. Šiuo atveju gniuždomo betono įtempių-deformacijų kreivė yra laikoma žinoma. Antraja metodika, turint dvi eksperimentines momentų-vidutinių deformacijų (kreivių) diagramas, iteraciniu būdu nustatomos tiek tempiamo, tiek gniuždomo betono vidutinių įtempių-deformacijq kreivės. Pastaruoju atveju laikoma, kad betono diagrama yra žinomos parabolės formos, o ją apibrėžiantys dydžiai—betono tamprumo modulis ir prizminis (arba cilindrinis) stipris nustatomi skaičiavimu. First Published Online: 26 Jul 201