Political discours in France and in Lithuania, image building of politicians : declarations and interviews of 1993-2009 elected presidents and defeated candidates after the release of electoral results

L’objectif de la thèse est l’analyse de l’évolution du discours politique en France et en Lituanie via les déclarations ou les interviews, consécutives à l’annonce des résultats des élections présidentielles (1995 – 2009). Notre méthode est basée sur les techniques modernes de l’approche : la pluridisciplinarité, l’analyse du discours et le traitement informatique du corpus. La politique contemporaine est de plus en plus formatée selon les règles du marketing. La télévision oblige les orateurs à renoncer au jargon - le raisonnement n’est plus hypothético-déductif mais associatif. Les présidents élus consacrent plus d’attention à l’ethos et les candidats vaincus au pathos. Les ethos s’opposent et cela dépend du contexte des élections présidentielles. Les Interviews appartiennent aux discours-bilans et au modèle dialogique. Les Déclarations sont plus proches des discours-appels et du monologue. Les deux genres possèdent aussi des traits du modèle propagandiste dont l’effet social est minimal.Pas de résumé anglaisDisertacijoje analizuojama situacija, kai kandidatai į prezidentus Lieuvoje ir Prancūzijoje reaguoja į paskelbtus prezidento rinkimų rezultatus per savo pasisakymus. Pagrindinis disertacijos tikslas - suprasti bei įvertinti politikų, politinio diskurso pasikeitimus (nuo 1993 m. iki 2009 m.). Kitos aptariamos temos - pagrindinės kalbėtojų sakinių gramatinės ir sintaksinės formos, žodynas, kandidatų į prezidentus skirtumai ir panašumai. Darbe remiamasi retorikos, politikos istorijos, sociologijos, tekstynų ir diskurso analizės metodais. Nustatyta, kad televizijos vaidmuo vis stipreja. Visų politikų sakiniai paprasti, pasirenkama kalba yra tradicinė, visiems suprantama, abstrakti, temos pasikartoja bei yra panašios. Prezidentų kalbos optimistiškesnės, mažiau personalizuotos ir daugiau apeliuoja į visą tautą, o pralaimėjusių kandidatų kalbos daugiau angažuotos į ateitį, dinamiškesnės, mažiau suvienuodintos, jie naudoja trumpesnius sakinius. Abiejų šalių politikų pasisakymai primena reklamą, kurios pagrindinis tikslas - patikti ir pritraukti žmonių dėmesį, nelabai akcentuojant politinius klausimus