Hermeneutical critique of rationality and freedom of edificational interpretation: R. Rorty and H.-G. Gadamer

Šiame tekste svarstoma R. Rorty antiepistemologinė nuostata paremta įsitikinimu, kad neįmanoma adekvačiai atspindėti tikrovės, „veidrodinės esencijos“ nepasiekiamos. Atskleidžiama esminė transformacija nuo epistemologinės prie hermeneutinės paradigmos, svarstomi šios transformacijos skirtumai Rorty ir Gadamerio filosofijose. Analizuojama edifikacinė interpretacijos laisvė, suvokiant ją kaip laisvę pliuralistiškai dauginti požiūrius į pasaulį, kurti vis naujus pasakojimus, generuoti vis naujus būdus aprašyti save ir pasaulį remiantis ne adekvatumo, o veikiau įdomumo kriterijumi. Gretinami interpretacinės tėkmės suvokimai Rorty ir Gadamerio teorijose. Edifikacinė interpretacijos laisvė analizuojama kaip socialinė, kuri skleidžiasi imanentiškame socialinių santykių kontekste, priešingame esencialistiniam. Parodoma tiesos sampratos transformacija į likvidžius pragmatinius sutarimus, kylančius iš socialinio solidarumo. Jie atveria pragmatinę vaizduotę, kuri išstumia racionalų mąstymą ir dėmesį nukreipia nuo to, kas „iš esmės yra“, prie to, kas yra naudinga tam tikru metu.This text considers the anti-epistemological attitude of R. Rorty that is based on the belief that it is impossible to reflect reality adequately, A “mirror-like essence“ is unreachable. An essential transformation from an epistemological to a hermeneutical paradigm is indicated, and the author analyzes the differences of such a transformation in the philosophies of Rorty and Gadamer. Edificational interpretative freedom is the freedom to multiply world views, to create new narrations and to generate ever new ways of describing the self and the world not on the basis of adequacy, but rather on the basis of a criterion of being interested in. The flow of interpretative conceptions in the theories of Rorty and Gadamer are compared. Edificational interpretative freedom is analyzed as social. This freedom opens up in the context of immanent social relationships. It is the opposite of essentialistic ones. The conception of the truth is transformed into liquid pragmatic agreements that are born from social solidarity. They open the pragmatic imagination, which pushes out rational thinking and redirects the attention away from what „is in essence“ towards what is beneficial at a particular moment