Lietuvos interesų grupių organizacinė ir politinė elgsena ir jos veiksniai

Lietuvos interesų grupių tyrimų fragmentiškumas leidžia daryti ribotas išvadas apie tai, kaip atrodo šiuolaikinė asocijuotų interesų organizacijų sistema Lietuvoje. Disertacijoje analizuojant interesų grupių organizacinės ir politinės elgsenos aspektus siekiama suprasti, kokiais bruožais pasižymi šiuolaikinės Lietuvos interesų grupės ir kaip jos veikia – kokios jų charakteristikos, kaip atrodo jų organizacinė struktūra ir išsivystymas, kiek stiprus ir išvystas yra jų politinis angažuotumas ir aktyvumas ir kaip jos skiriasi viena nuo kitos ir kokie veiksniai tai lemia. Empirinio tyrimo pagrindas – 2016 m. atlikta nacionalinių interesų grupių apklausa. Empirinis tyrimas atskleidė, kad dauguma Lietuvoje veikiančių nacionalinių interesų grupių yra neprofesionalios, jų žmogiškieji ištekliai yra skurdūs, organizacijos struktūra menkai išvystyta. Profesionalesnės yra tos grupės, kurios jungia juridinius asmenis, turi didesnius finansinius išteklius ir daugiau narių. Trečdalis interesų grupių yra linkusios specializuotis, t.y. veikti vienoje viešosios politikos srityje. Tai lemia mažesni finansiniai ištekliai ir silpnesnė vidinė demokratija. Nors Lietuvos interesų grupės taiko platų poveikio strategijų repertuarą, jos yra menkai europeizuotos, didžiausią dalį lobizmui skiriamo laiko vykdančios nacionaliniame lygmenyje. Lobizmą ES lygmenyje lemia veikimas viešosios politikos srityse, kuriose ES turi didžiausią kompetenciją, didesnis biudžetas bei geresnis įsitvirtinimas nacionalinėje politinėje aplinkoje.The fragmented nature of Lithuanian interest group’s research allows making limited conclusions about the way the modern Lithuanian interest organizations look. Investigating the aspects of organizational and political behaviour of interest groups, this dissertation seeks to understand the workings of Lithuanian interest groups: what are their main characteristics, how their organizational structure and development look, how strong and varied is their political engagement and, finally, whether and how they differ from one another and what factors determine these differences. The empirical analysis is based on Lithuanian interest group survey carried out in 2016. The empirical investigation revealed that most Lithuanian interest groups are not professionalized, their human resources are poor and organizational structures are underdeveloped. Larger and richer groups are more professionalized as well as those that have legal entity membership. One third of Lithuanian interest groups operate in a narrow niche and are policy specialists. Policy specialization is mostly determined by lower financial resources and weaker internal democracy. While Lithuanian interest groups use a wide range of insider and outsider strategies, they are poorly Europeanised and mostly oriented towards national decision-makers. Lobbying at the EU level is driven by operating in policy areas in which EU has most competence, bigger budgets as well as embeddedness in national political environment