Subjective well-being of Lithuanian society in the context of European Union countries

Pastaraisiais dešimtmečiais žmonių požiūris į savo gyvenimą kaip visumą bei žmonių nuotaikos ir emocijos, kurias jie patiria dėl gyvenimo įvykių, yra vis labiau svarbūs gerovės tyrimuose. Pagrindiniai tyrimai subjektyviosios gerovės srityje daugiausiai dėmesio skiria išorinių subjektyviosios gerovės faktorių išvardinimu bei mažiau dėmesio skiria jų konceptualizacjai. Šiame tyrime yra konceptualizuojamas išorinių ir vidinių faktorių poveikis subjektyviajai gerovei per jų įtaką žmogaus fiziologinių ir socialiai priimtinų poreikių tenkinimui. Šiuo pagrindu subjektyviosios gerovės poreikių konceptualusis modelis ir buvo sukurtas. Tyrimu teigiama, kad Lietuvos visuomenės subjektyvioji gerovė ES šalių kontekste nėra išskirtinė bei atitinka dėsningumus, būdingus ES šalims priklausančiam buvusios komandinės ekonomikos regionui ir skiriasi nuo taip vadinamų tradicinės rinkos ekonomikos šalių. Lietuvos visuomenė turi žemesnę subjektyviąją gerovę bei didesnį jos pasiskirstymo netolygumą nei tradicinių rinkos ekonomikos šalių visuomenės. Pagrindinis šios padėties veiksnys yra tas, kad dėl intensyvių globalizacinių procesų Lietuvos visuomenės socialiai priimtini poreikiai yra gerokai aukštesni nei juos leistų patenkinti socialinės-ekonominės šalies galimybės.In recent decades attitude of individuals towards their life as a whole and mood and emotions that individuals experience towards life events are considered more and more important in well-being analysis. Mainstreem research in a field of subjective well-being is mostly is preoccupied with the listing of the external factors that contributte to formation of subjective well-being and in a lesser extent are preocupied with the conceptualisation of them. In this reserach the impact of external and internal factors on subjective well-being is conceptualised through their contribution to satisfaction of human physilogical and socially accepted needs. On that basis the needs conceptual model of subjective well-being was created. This research suggets that subjective well-being of Lithuanian society is not an exeption in the context of EU countries and it follows a pattern that is peculiar to the EU countries of former command economy region and is different from the contries of so called traditional market economy. Lithuanian society has lower subjective well-being and grater inequality of it than traditional market economy countries. The main factor behind that is that because of intensive globalization process withink EU the socially acepted needs of Lithuanian society is much higher than the social economic abilities of satisfaction of them