Individualūs ir situaciniai veiksniai, kaip subjektyviai suvokiamų patyčių darbe rizikos ir saugos elementai

Patyčių darbe reiškinys buvo pripažintas kaip vienas svarbiausių stresogeninių darbo aplinkos veiksnių. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, rodančias poreikį patyčių darbe prevencijai, pagrindinis darbo tikslas buvo įvertinti individualių ir situacinių veiksnių, kaip potencialių subjektyviai suvokiamų patyčių darbe rizikos ir saugos elementų sąsajas pavienėse ir kompleksinėse analizėse, kurių rezultatai galėtų būti pritaikomi formuluojant pirminės ir antrinės psichosocialinės prevencijos strategijas. Disertaciniame darbe keltos prielaidos, grįstos teoriniais Darbo reikalavimų kontrolės modelio (Karasek, 1979), Transformacinės lyderystės (Bass & Avolio, 1993) ir Individualiosios psichologijos (Adler, 1964) teorijų principais. Tyrimo, atlikto vienoje, didelėje, paslaugų sektoriui priklausančioje organizacijoje, duomenų analizė atskleidė didesnę situacinių veiksnių (t.y. transformacinio vadovavimo, darbo kiekio ir tempo, savarankiškumo darbe, dalyvavimo, galimybių mokytis) reikšmę aiškinant patyčias darbe lyginant su individualiais veiksniais (t.y. gyvenimo stilius, problemų sprendimas, kaip konfliktų sprendimo stilius). Duomenų analizė taip pat parodė, jog ryšiai tarp reiškinių gali keistis (stiprėti ar silpnėti) priklausomai nuo situacinių aplinkybių ir individualių skirtumų. Taigi, siekiant tinkamai įvertinti potencialias subjektyviai suvokiamų patyčių darbe priežastis, reikalinga jas tirti kompleksiškai, t.y. atsižvelgiant į individualius ir situacinius aspektus bei jų sąveiką.The phenomenon of workplace bullying has been proved to be among the most severe workplace stressors. Worldwide research trends indicated that presently there is a move towards prevention of workplace bullying in organizations. To satisfy the need for prevention, the main aim was to identify the interrelatedness of individual and situational variables, as potential risk and deterring factors of perceived exposure to workplace bullying in single and integrative analyses that can be used to design primary and secondary psychosocial prevention strategies. The hypotheses of the present study were based on a number of theoretical assumptions embedded in the Job Demand Control model (Karasek, 1979), Transformational Leadership theory (Bass & Avolio, 1993), and Individual Psychology theory (Adler, 1964). The data analysis of one large service sector organization demonstrated higher importance of situational factors (i.e. transformational leadership, pace and amount of work, independence in work, participation, and opportunities to learn) instead of individual factors (i.e. lifestyle, problem solving as a conflict solving style). The data analysis also indicated that the relationships between the phenomena may change (become stronger or weaker) depending on the situational circumstances and individual differences. Thus, for the accurate understanding of the potential antecedents of perceived exposure to workplace bullying it is important to integrate both: individual and situational factors