Krakių kotryniečių vienuolyno fundacija XVII a.

Katalikų bažnyčios reformos epochoje 1571 m. Varmės (Ermlando) vyskupijos Braunsbergo (šiuo metu lenk. Braniewo) miestietė Regina Protmann (1552–1613; 1999 m. paskelbta palaimintąja) įkūrė Šv. Kotrynos Aleksandrietės Mergelės ir Kankinės kotryniečių bendruomenę. 1602 m. Apaštalų Sosto nuncijus Claudio Rangoni Vilniuje patvirtino kotryniečių kongregacijos regulą. Jos narės duodavo neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadus, tačiau laikydavosi negriežtos klauzūros, pasiryždavo tarnauti žmonėms, slaugyti kenčiančius, mokyti ir šviesti visuomenę. Kotrynietės buvo populiarios Varmėje, garsas apie jas pasiekė ir Žemaitiją. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus iniciatyva 1645 m. prie Krakių parapinės bažnyčios buvo funduotas kilmingų panelių (dievotų) vienuolynas, kuris išaugo į Žemaičių vyskupų globojamą kotryniečių bendruomenę. 1673 m. Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas Krakių kotrynietėms patvirtino į lenkų kalbą išverstą 1668 m. iš Braunsbergo gautą kotryniečių kongregacijos regulą, atlikęs nedidelius jos pakeitimus. Krakių kotryniečių regulą aprobavo Apaštalų Sosto nuncijus Giacomo Cantelmi Varšuvoje 1689 m. Šia regula krakiškės vadovavosi iki XX a. pradžios. Straipsnyje atskleidžiamas Krakių kotryniečių fundacijos procesas, daromos išvados, kad Krakių vienuolyno fundacija užtruko dėl XVII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikos karų su Rusija ir Švedija. Straipsnyje parodomi Žemaitijos kotryniečių skirtumai nuo Varmės vyskupijos kotryniečių. Krakių vienuolynas palaikė silpnus ryšius su Braunsbergu, tikėtina, kad nė vienu Krakių vienuolyno kūrimosi etapu jame neapsilankė jokia Varmės kotrynietė tiesiogiai pamokyti, kaip gyventi pagal kotryniečių regulą. Tai lėmė ne tik tai, kad vienuolynai buvo funduoti skirtingose vyskupijose, bet ir materialiniai (Varmės kotryniečių vienuolynai buvo mūriniai, Krakių – medinis), socialiniai (Varmės kotrynietės daugiausia buvo miestietės, Žemaitijos – bajoraitės), kalbiniai (Varmės kotrynietės kalbėjo vokiečių k., Žemaitijos – pamaldose meldėsi lenkų k.) bei kultūriniai (Krakių vienuolės laikėsi griežtesnės klauzūros, mažiau dėmesio skirdamos visuomenės karitatyvinei ir šviečiamajai veiklai) skirtumai, geografinis atstumas. Krakių vienuolynas, padedamas Žemaičių vyskupų, per XVII a. išaugo į nedidelę, tačiau stabilią, visuomenėje gerbiamą bendruomenę (1677 m. paminėtos 7 seserys, bet vienuolyne buvo 14 celių, taigi, numatytas augimas), sukūrė savitą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kotrynietės tipą.The Warmian (Ermland) Braniewo (Braunsberg) burgher Regina Protmann founded the community of St Catherine of Alexandria the Virgin Martyr in 1571, which the Holy See confirmed as a congregation in 1602. The congregation of sisters took an oath of poverty, chastity and obedience, agreeing to serve people, to care for those who were suffering, and to educate society. The ideas of the Sisters of St Catherine reached the Diocese of Samogitia in the 17th century. Its bishop, Jerzy Tyszkiewicz (Tiškevičius), founded the Krakės (Kroki) convent in 1645. Due to political, cultural and other circumstances, the transformation of this convent into a community of the Sisters of St Catherine took longer than expected, happening only in 1689 when the papal nuncio Giaccomo Cantelmi confirmed the community based on the rule of St Catherine. This article seeks to show the foundation process, revealing the differences between the Samogitian Sisters of St Catherine and those in the Warmian bishopric