[Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802-1918 metais]

Recenzuojama Antano Tylos knyga „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802–1918 metais“. Pažymima, kad aptariamas darbas yra studija, papildyta originaliomis iliustracijomis, diagramomis ir lentelėmis. Konstatuojama, kad beveik pusę knygos sudaro „Priedai“, kuriuose publikuojamas ir autoriaus parengtas „Iš Lietuvos kilusių Tartu universiteto studentų 1802–1918 m. sąrašas“. Atkreipiamas dėmesys, kad recenzuojama knyga turi savo istoriją: tai vienas iš nedaugelio mokslinių tyrimų, kurie buvo iš esmės atlikti sovietiniais metais. Jis pradėtas dar 1969 m., įregistruojant Lietuvos istorijos institute kaip atskirą tiriamą problemą, bet jau 1970 m. rugsėjį oficialiai iš tokio registro išbrauktas kaip keliantis tam tikrų įtarimų dėl tyrimo objekto: nutarta, kad jo rezultatai nebus naudingi „reikiamam“ ideologiniam naratyvui. Todėl autorius savo tyrimus atidėjo palankesniems metams. Recenzentas atkreipia dėmesį į du teiginius, kuriems, jo nuomone, trūksta argumentacijos, paremtos istoriografijos ir šaltinių analize. Tai idėja, kad XIX a. antroje pusėje Tartu universitetas tapo svarbiu lituanistikos centru. Abejonių recenzentui kelia ir A. Tylos teiginys, kad palyginti su kitomis to meto aukštosiomis mokyklomis, kuriose studijavo lietuviai ir Lietuvos jaunimas, Tartu universitetas išsiskyrė tolerancija čia studijavusioms moterims“. Nepaisant išsakytų pastabų, konstatuojama, kad knyga aktuali pirmiausia Lietuvos istoriografijai bei nūdienos lietuviškosios tapatybės formavimuisi