Sejmiki Wielkiego Księstwa Litewskiego XVI-XVIII w.: ustrój i funkcjonowanie : sejmik trocki

Studijos tikslas yra pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimelių sistemą ir jos veiklą nuo šios institucijos kūrimo 1565–1566 metais iki Ketverių Metų Seimo (1788–1792) reformos. Valdovo šaukiamų seimelių organizavimo tvarka buvo išdėstyta LDK III statute 1588 metais. Trakų seimelio istorija monografijoje pasirinka kaip tipiškas sistemos funkcionavimo praktikoje pavyzdys, tokį pasirinkimą taip pat lėmė galimybė prieiti prie archyvinės medžiagos. Monografijoje aptariami seimelių formavimo principai, veiklos ypatybės ir jų vieta krašto valdymo sistemoje. Būtent seimeliams buvo paskirta rūpintis vietos reikalais, tvarkyti mokesčių ir įvairių rinkliavų reikalus. Studijoje taip pat aptariami būdingi seimelių tipai ir jų funkcijos. Priešseiminiai seimeliai rinkdavo atstovus į seimą, formuodavo jiems keliamus reikalavimus. Poseiminiuose, arba reliaciniuose, seimeliuose būdavo aprobuojami seimo nutarimai. Kita reguliariai veikusi seimelių rūšis buvo vadinamieji „grabnyčių seimeliai, kurie kasmet rinkdavosi vasario 2 d., kad išrinktų teisėjus į 1581 metais įsteigtą LDK Vyriausiąjį tribunolą. Elekciniuose seimeliuose pavietų bajorija rinkdavo savo kandidatus į renkamas pavietų pareigybes. Visų rūšių seimelių veikloje ilgainiui ėmė ryškėti savivaldos pradmenys. 1717 metų „Nebyliojo seimo“ nutarimai gerokai apribojo seimelių veiklą, o Trečiasis valstybės padalijimas ją visiškai sunaikino.The article resents the system of sejmiks of the Grand Duchy of Lithuania and its activities from the very establishment of this institution in 1565–1566 to the reform of the Great Sejm in 1788–1792. The procedure of organisation of sejmiks summon by the ruler was described in the 3rd statute of the Grand Duchy of Lithuania in 1588. In the monograph, the history of the Sejmik of Trakai was chosen as a typical example of the system functioning in practice. This choice was also determined by the possibility of gaining access to archive material. The monograph discusses the principles of formation of sejmiks, peculiarities of activities thereof and their place in the system of the region governance. Sejmiks were the institutions which had to deal with local affairs as well as affairs related to taxes and levies. The study also discusses types of sejmiks and their functions. Pre-sejms elected representatives to sejmiks. Relations sejms dealt with the approval of resolutions of the Sejm. Elements of self-governance were gradually emerging in all types of activities of sejmiks. The settlements of the Silent Sejm of 1717 significantly restricted activities of sejmiks, and the third partition of the state totally eliminated this institution