Preverbation and narrativity in Lithuanian

Straipsnyje aptariami paprastieji veiksmažodžiai ir priešdėliniai vediniai meniniame tekste. Tyrimui pasirinkta Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“. Analizuojamos būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko veiksmažodžių formos – siekiama nustatyti, kokiu mastu paprastieji veiksmažodžiai ir priešdėliniai vediniai atspindi veikslo opoziciją; išsiaiškinti, ar esama ryšio tarp paprastųjų veiksmažodžių ir priešdėlinių vedinių vartojimo ir skirtingų teksto vienetų. Tyrimas rodo, kad nors paprastieji veiksmažodžiai ir priešdėliniai vediniai nesudaro tiesioginės opozicijos, tačiau teksto atkarpoje, aprašančioje išeitinę situaciją, būseną, veikėjus, dažniau pasitaiko nepriešdėliniai būtojo kartinio ar būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai, tuo tarpu teksto atkarpose, kuriose įvyksta siužeto posūkis, veiksmo pasikeitimas, didžiąją dalį veiksmažodžių sudaro būtojo kartinio laiko priešdėliniai vediniai.The article deals with the use of simplex and compound (prefixed) verbs in narrative text. Main clauses comprising finite verb forms in the past and in the past habitual tense are examined in an attempt to establish to what extent simplex and compound verbs exhibit aspect oppositions, and whether a correlation exists between the occurrence of simplex vs. compound verbs and distinct textual units. The investigation shows that although simple and compound verbs in Lithuanian are not in direct aspect opposition to each other, in the background text portions most of the verbs are prefixless past tense forms or habitual forms, whereas in the plot-advancing text portions, the vast majority of verbs are compound verbs in the simple past tense