War statutes on the Lithuanian army in the 1920s and 1930s

XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuvos kariuomenės karinio rengimo tikslas – parengti kariuomenės pajėgas ginkluotai šalies gynybai, kad jos galėtų efektyviai veikti vykdant bendrus veiksmus ir kovoti. Siekiant užtikrinti efektyvų ir standartizuotą kariuomenės rengimą reikėjo parengti standartizuotus norminius dokumentus – statutus. Pirmieji tokio tipo dokumentai Lietuvos kariuomenėje buvo parengti dar tebevykstant Nepriklausomybės kovoms, o mūšiams pasibaigus statutai buvo pakeisti, papildyti ir atnaujinti. Sisteminis statutų rengimas prasidėjo 1928 m., kai buvo patvirtintos oficialios Lietuvos kariuomenės statutų rengimo taisyklės. Dauguma paskirtų atsakingais už naujų statutų rengimą karininkų buvo aukšto rango ir kompetentingi savo srities specialistai, praktiškai susipažinę su Vakarų Europos valstybių karo mokslo teorijomis ir galėję juos pritaikyti Lietuvoje. Matyti, kad Lietuvos kariuomenės kovos statutuose buvo pritaikytos Prancūzijos, Belgijos, Čekoslovakijos, D. Britanijos ir Italijos karybos žinios. Nors 1929 m. bandyta peržiūrėti galiojančius kovos statutus, bet dažniausiai apsiribota išleidžiant tuometinių kovos statutų redakcijas, kuriose visiškai nieko nebuvo pakeista. Daugiau iniciatyvos parodyta tik rengiant pėstininkams, kaip pagrindinei sausumos pajėgų rūšiai, skirtus dokumentus, o kitoms pajėgoms numatyti norminiai leidiniai buvo leidžiami fragmentiškai. Taip pėstininkams skirti kovos statutai buvo pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys visų ginkluotųjų pajėgų veiksmus mūšyje. Nuo 1935 m. pradėta reguliariai rengti naujus statutus ir atnaujinti esamus. Tuo metu buvo atnaujinti pėstininkų statutai, pasirodė naujos artilerijos, kavalerijos, karo aviacijos bei priešlėktuvinės gynybos statutų redakcijos. Lietuvos kariuomenės kovos statutuose buvo nurodyti principai, kuriais grindžiami efektyvių pajėgų kovos veiksmai: taktinė žvalgyba, visų pajėgų sąveika, veiksmų sparta ir netikėtumas, judri kova, ugnies galia ir manevras, tikslus ugnies valdymas, kovos veiksmų pobūdžio keitimo geba, išgyvenamumo didinimo priemonės, tikslinis vadovavimas ir paskutinis, bet svarbiausias – kovos dvasia. Kovos dvasia, pagrįsta aukšta kareivių motyvacija, padedančia jiems įveikti visus iššūkius ir nugalėti priešą, buvo visų principų, turėjusių užtikrinti karinių operacijų sėkmę ir būti nuolat bei nuosekliai taikomų, kertinis akmuo.In the 1920s and 1930s, the aim of the combat training provided to the Lithuanian Army was to prepare the forces for armed defence of the state so that they could effectively interact under the conditions of war and carry out combat actions. Standardized combat normative documents – statutes – were required to provide effective and standardized training of the forces. The first war statutes were issued when the Lithuanian Army participated in the battles for independence, and when the battles came to an end these statutes were amended, supplemented and updated. The systematic preparation of publication of the statutes began in 1928 when the official rules for preparation of the statutes of the Army were approved. Most often high-ranking and competent officers who were directly acquainted with the Western-European military science theories and who could adapt them in Lithuania were nominated as responsible compilers of the war statutes. Thus, in the war statutes prepared for the Lithuanian Army, French, Belgian, Czechoslovakian, British and Italian warfare knowledge was used. Some efforts to revise the existing statutes were made in 1929, but most of the publications were newly issued without any changes. In the sphere of publication of the war statutes, any dynamics were related exceptionally to the forces of the infantry as the main combat units, while documents devoted to other forces were only occasionally published. Also, the standardized combat publications for infantry forces were the main documents defining the actions of all the armed forces during a battle. Since 1935, regular preparation and publishing were carried out in order to update the statutes of the Lithuanian Army. At that time, the combat statutes were renewed for the infantry forces, and new publications regulating the activities of the artillery, the cavalry, military aviation and anti-aircraft defence forces in battle were issued. According to the war statutes of the Lithuanian Army, effective combat actions were mainly based on the following preconditions: tactical intelligence, interaction of all forces, speed and unexpectedness of action, mobile combat, fire power and maneuver, precise fire control, ability to change the nature of combat actions, actions to increase survival, and the last but the most important – the combat spirit. The combat spirit based on the high motivation of the soldiers enabling them to overcome all challengers and defeat the enemy was the cornerstone for the other principles that might have ensured the success of military operations and had to be applied continuously, consistently and systematically at all stages of the operations