Public administration models transformation significance for emergency management

Straipsnyje nagrinėjami nepaprastųjų situacijų valdymo teoriniai aspektai trijų viešojo administravimo modelių kontekste. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama tradicinio viešojo administravimo komponentų – hierarchinio, centralizuoto valdymo, orientacijos į procedūras, ilgalaikės valstybės tarnybos, teisinių metodų, racionalumo, kaip vertybės, dominavimo – svarba nepaprastųjų situacijų valdymo sričiai. Antroje straipsnio dalyje įvertinama naujosios viešosios vadybos principų – decentralizacijos, orientacijos į ekonominius rezultatus, tarpinstitucinės konkurencijos, sutarčių su valstybės tarnautojais sistemos – reikšmė nepaprastųjų situacijų valdymui. Trečioje dalyje atskleidžiama galima besiformuojančio naujojo viešojo valdymo komponentų sąveika su nepaprastųjų situacijų valdymu. Straipsnyje atskleidžiama, kad viešojo administravimo modelių evoliucijai būdingos skirtingų valdymo bruožų derinimo tendencijos, todėl siūloma, norint valstybėje turėti išvystytą nepaprastųjų situacijų valdymo sistemą, derinti daugelį šių paradigmų aspektų, išlaikant centrinės koordinacijos, hierarchinių ryšių, bendradarbiavimo ir lyderystės aspektus