Conditions for the emergence of the Lithuanian National Catholic Church

Straipsnyje apžvelgiama Romos katalikų bažnyčios padėtis lietuvių išeivijoje XIX-XX a. sandūroje ir stengiamasi atskleisti Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios formavimosi prielaidas. Atliekant tyrimą, išskirtos svarbiausios istorinės Tautinės bažnyčios savybės ir apžvelgiama Romos katalikų bažnyčios situacija, paskatinusi naujų Tautinių bažnyčių kūrimąsi, taip pat siekiant atskleisti kontekstą, apžvelgta JAV katalikų bažnyčios būklė, ir, galiausiai, pristatomos lietuvių emigracijos į JAV ypatybės XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Išanalizavus surinktą medžiagą paaiškėjo, jog Katalikų bažnyčia XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje išgyveno naujų Tautinių bendruomenių gimimo procesus ir susidūrė su nemažai iššūkių. Pagrindiniais iššūkiais tapo valstybės ir Bažnyčios priešprieša, dėl ko Bažnyčia ir valstybė buvo teisiškai atribotas, o religinį sritį ėmė reguliuoti valstybė. Susiklosčiusi dominuojanti pasaulietinė kultūra darė įtaką švietimo turiniui ir krypčiai, o taip pat lėmė ir asmens intelektualinę emancipaciją. Vis svarbesnėmis vertybėmis tapo tautiškumas ir nacionalizmas, dėl ko dvasinis asmens tobulėjimas ir kiti religiniai žmogaus gyvenimo aspektai prarado ankstesnę reikšmę; demokratinių ir liberalių vertybių plėtra kėlė asmens laisvės svarbą, o drauge su augančia ekonomika, leido kilti įvairioms naujoms organizacijoms ir jų formoms. Kilus lietuvių emigracijos į JAV bangą, katalikų bažnyčia apsiėmė spręsti naujakurių integracijos į JAV visuomenės klausimus, iš kurių svarbiausi buvo apeigų kalba, bažnytinio turto priežiūra ir administravimas