Ekologiško planavimo galimybės užsienyje ir Lietuvoje

XXI amžiuje bandoma nuo perdėto vartojimo ir švaistymo pereiti prie nuosaikaus ir saikingo vartojimo. Neveltui „sustainable“ ir „eco“ terminai vis labiau girdimi ir akcentuojami visose žmogų liečiančiose srityse, taip pat ir architektūroje bei urbanistinio planavimo srityje. Skambūs žodžiai „eco quarter“, „eco neighbourhood“, „eco city“ ir kiti pastaruoju metu išsiveržė iš teorinės plotmės į praktinę – teritorijų, pastatų planavimo sritį ir po truputį įgauna realų pavidalą. Ekologiniai principai, tokie kaip darnus transportas, vanduo, medžiagos, nulinė tarša, žemės naudojimo kultūra, pasitenkinimas gyvenamąja aplinka ir t. t., gali būti suprantami, vertinami ir naudojami labai plačiai – nuo ekologiškos gyvensenos, gamybos, ūkininkavimo iki ekologiško planavimo. Žinoma, visus šiuos aspektus lengva suvokti teorinėje plotmėje, įmanoma įsivaizduoti naujai kuriamuose miestuose ar jų dalyse, naujai statomuose pastatuose, tačiau gan sudėtinga sukurti jau pastatytuose ir seniai naudojamuose objektuose.In the 21st century it is sought to go from overuse and wasting to temperate and abstemious use. Not without reason such terms as ‘sustainable’ and ‘eco-’ are more and more visible and emphasized in all spheres of human activity, including architecture and urban planning. Loud words ‘eco quarter’, ‘eco neighborhood’, ‘eco city’ and similar recently have expanded from theory to practice – in building and territory planning. Ecology principles, such as sustainable transport, water, materials, zero waste, land use culture, satisfaction about the living environment and else, may be understood, valuated and used very widely – from ecological living, farming and manufacturing to ecological planning. Of course, all these aspects are quite easily understood in theory and it is possible to image them in new and currently built towns, but quite hard in historical objects