Algis Uždavinys' art criticism: between theory and practice

Straipsnyje aptariama Algio Uždavinio dailės kritika, kuri formavosi stipriai veikiama neoplatonizmo filosofijos ir vertybinių nuostatų. Atskleidžiama, kad lietuviškoje spaudoje paskelbtuose tekstuose, ypač labiau teorinio, apibendrinamojo pobūdžio, jis diegė neoplatonizmo ir sufizmo atstovų išplėtotą atvaizdo ir kūrybinės vaizduotės sampratą ne tiek griežtąja prasme, kiek kaip savitą dvasinę projekciją. Vis dėlto, pastaroji susidūrė su tam tikrais prieštaravimais, bandant taikyti ją praktinėje dailės kritikoje, t. y. parodų recenzijose. Taigi straipsnyje tyrinėjamas teorinių ir praktinių aspiracijų santykis Uždavinio dailės kritikoje. Tyrimo akiratyje - dailėtyrininko gvildenti lietuvių dailės tapatumo, lietuvių dailės kritikos metodologijos ir etinės-vertybinės pozicijos klausimai (ypač postmodernistinio virsmo kontekste).Article discusses Algis Uždavinys as an art critic and defines the main characteristics of his art criticism which was strongly influenced by Neoplatonic philosophy and values. The paper discusses his approach to criticism and his understanding of art, relating both to Neoplatonism and Sufism in the context of the postmodern turn in Lithuania. Uždavinys saw post-modernism as a destructive cultural phenomenon. This on his part led to the emergence of an exceptional and long-term perspective on contemporary art. Uždavinys emphasized the inherent verticality of culture that carries the knowledge of tradition. However, this position of the verticality of culture in Uždavinys' art criticism is controversial because the relation between Uždavinys' speculative and practical attitudes contains some contradictions