Issues of church music in the documents of the catholic church in the 20th and the early 21st century

Šio straipsnio tyrinėjimo objektas - XX šimtmetį išleisti Katalikų Bažnyčios dokumentai, apibrėžiantys muzikos paskirtį liturgijoje ir iš to kylančius reikalavimus bažnytinei kūrybai. Dokumentuose galima išskirti, viena vertus, esmines, stabiliąsias Bažnyčios nuostatas, o kita vertus, bažnytinės muzikos (musicae sacrae) traktavimo pokyčius, kuriuos paskatino Vatikano II Susirinkimo inicijuotas liturgijos atnaujinimas, - šiedu aspektai turėtų padėti apskritai suprasti katalikų bažnytinės muzikos pobūdį arba dvasią. O per konkrečius nurodymus liturginės ir paraliturginės muzikos kūrėjams atsiskleidžia šiuolaikinės bažnytinės kūrybos formaliosios galimybės bei ribos. Trumpa Šventojo Sosto dokumentų publikavimo ir liturginės reformos įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga iš dalies paaiškina muzikos padėties XX a. pab.-XXI a. pr. Lietuvos katalikų bažnyčiose ypatumus (nulemtus bendro žemo visuomenės kultūros lygio, okupacijos metais nutrauktos religinio gyvenimo tradicijos, liturgijos neišmanymo ir pan.). Tik juos supratus, galima sėkminga tolesnė lietuviškos liturginės muzikos raida.In this article the research object encompasses the documents of the Catholic Church of the last century wherein the role of music in liturgy and ensuing requirements for the liturgical works are defined. On the one hand, these documents highlight essential and firm Church’s provisions, but, on the other hand, they reveal changes in approaching sacred music (musicae sacrae) determined by the liturgical renewal initiated by the Second Vatican Ecumenical Council. These two aspects should help to understand the nature, or the spirit, of Catholic sacred music in general. Specific instructions to liturgical and paraliturgical music, in their turn, reveal the formal potential and boundaries of modern liturgical works. A brief review of publishing documents of the Holy See and the implementation of the liturgical reform in Lithuania explains, to a certain extent, the peculiarities of music in Lithuanian Catholic churches in the late 20th century and the early 21st century (as determined by low cultural level of society in general, traditions of religious life broken by the occupation, liturgical illiteracy, etc.). Further successful development of Lithuanian liturgical music is possible only if the above-mentioned peculiarities are recognised