Algis Uždavinys on the paideia of neoplatonists

Straipsnyje analizuojama Algio Uždavinio samprata apie neoplatonikų „paideia", kuria siekiama apmąstyti filosofijos dvasinę-pedagoginę, terapinę ir teurginę paskirtį. Uždavinio tyrimai patvirtina, jog refleksija į neoplatonikų „paideia", kaip tvarkos ir aiškumo siekiančią pedagoginę kultūrą, padeda giliau suvokti žmogaus prigimtį ir socialinius-etinius visuomenės raidos aspektus. Uždavinio įžvalga atskleidžia neoplatonikų metafizinę mitų interpretacijos reikšmę, praplečiant teologijos sampratą ir pagrindžiant prasmes generuojančio Intelekto antlaikiškumą. Uždavinio koncepcijoje neoplatonikų filosofijos modelis prilyginamas platoniškam požiūriui, aiškinančiam, jog filosofijos galutinis tikslas yra palaiminga kontempliacija, kuri pasiekiama misterijų pagalba. Neoplatonikų „paideia" samprata neatsiejama nuo transcendentinės filosofijos principų, noetinės kontempliacijos ir tiesos istorinės analizės, Jamblicho metafizikos ir Proklo hermeneutinės interpretacijos modusų, realios tikrovės atskleidimo ir teurginių aspiracijos modelių, laipsniško etinio ir intelektinio asmens tobulėjimo programos.Article analyzes Algis Uždavinys' presentation of the idea of Neoplatonists' "paideia" by means of which the educational, therapeutic, and theurgic purpose of philosophy is to be conceived of. The inquiries of Uždavinys assist in understanding that any reflection on the paideia of Neoplatonists is simultaneously a reflection on pedagogical culture striving for order and clarity; furthermore, these inquiries enable a better understanding of human nature and of the socio-ethical aspects of human development. The insights of Uždavinys help to understand the significance of the Neoplatonic metaphysical interpretation of myths in expanding the concept of theology and of substantiation of the analicity of meanings generating the Intellect. In Uždavinys' presentation of the concept, the Neoplatonic model is compared to the Platonic approach in order to show that the final end of philosophy is blissful contemplation attainable by means of mysticism. The Neoplatonic concept of paideia is inseparable from the principles of transcendental philosophy, noetic contemplation and historical analysis, Iamblich's metaphysics and the modes of Proclus' hermeneutic interpretation, the revelation of true reality and the models of theurgic aspirations, the program of gradual personal self-perfecting