Three questions regarding the prosodic system of the Lithuanian language

Šiame straipsnyje skaitytojas ras daug daugiau klausimų, negu nurodyta pavadinime (šitie – patys svarbiausi, apibendrinantys), ir labai mažai atsakymų, tačiau toks ir yra straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į iki šiol nepastebėtus, menkai aptartus ar primirštus lie-tuvių kalbos prozodijos dalykus. Svarbiausi keliami klausimai ir nagrinėjami dalykai yra trys: pirmasis – kas sudaro kalbinio fenomeno, vadinamo lietuvių kalbos priegaidžių nive-liacija, esmę ir su kokiomis problemomis susiduriama jį tiriant. Čia keliami terminologijos, taip pat tyrimų paradigmų (fonetinės, fonologinės, perceptyvinės) santykio bei empirinės tyrimų apimties klausimai. Antrasis straipsnyje nagrinėjamas klausimas yra terminologinis: lietuvių kalbos priegaidės ar tonai? Atsižvelgiant į toninių kalbų tipologiją ir lietuvių kalbos padėtį, siūloma į lietuvių lingvistinę apyvartą įsivesti tono terminą ir atskirai diskutuoti dėl konkrečių tonų, kurie įprastai vadinami tvirtaprade ir tvirtagale priegaide, įvardijimo – pavyzdžiui, vienas iš variantų galėtų būti akūtinis ir cirkumfleksinis tonai. Trečiasis klausimas – ar lietuvių kalba dvigarsiuose turi priegaides (tonus)? Yra įsitvirtinusi nuomonė, kad stan-dartinėje lietuvių kalboje priegaidės dvibalsiniuose ir dvigarsiniuose skiemenyse yra gerai skiriamos. Šiame straipsnyje pateikiami fonologiniai argumentai leidžia kelti darbinę hipote-zę: ar nevertėtų peržiūrėti fonologinio diftongų prozodijos statuso. Greta dabar įsigalėjusios tradicinės nuomonės, kad diftonguose matyti fonologinis akūto ir cirkumflekso kontrastas, galima svarstyti ir alternatyvą: kad čia diferencinę funkciją atlieka ne prozodinis elementas priegaidė, bet prozodinis elementas kirtis. [...]This article addresses more questions than suggested by its title (those mentioned in the title are the most relevant and common ones) and provides very few answers. However, the key aim of this article is exactly that – to shed some light to the aspects of Lithuanian prosody which have been at the periphery of linguistic research and which have only scarcely been discussed. There are three most significant questions and points of discussion, namely what constitutes the basis of a linguistic phenomenon known as Lithuanian pitch accent levelling and what difficulties occur in its linguistic analysis. Thus the study raises terminological questions, the relationship between different research paradigms (phonetic, phonological, perceptive) and the issue of the scope of empirical data. The second question addressed in the article is of a terminological nature, i.e. Lithuanian pitch accents or tones? On the basis of the typology of tonal languages, taking into consideration the state of the Lithuanian language, it is suggested that the term tone should be introduced to the terminology of Lithuanian linguistics. In addition, it is also proposed that some other terms should be introduced to refer to specific tones in Lithuanian traditionally referred to as the falling pitch accent (tvirtapradė priegaidė) and the rising pitch accent (tvirtagalė priegaidė). One of the suggestions is to use the terms acute and circumflex tones to refer to these Lithuanian prosodic phenomena. The third question is whether Lithuanian has pitch accents (or tones) in diphthongs. There is an established opinion that in standard Lithuanian pitch accents in diphthongal and mixed diphtongal syllables are clearly distinguished. This article provides phonological arguments which allow raising a working hypothesis that the status of the phonological prosody of diphthongs might be in need of reviewing. [...