Karjeros veiksnių svarba kokybinio ir kiekybinio nesaugumo darbe raiškai skirtingame organizacijos kontekste

Tyrimo problema. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinio nesaugumo darbe ypatumai, t. y. siekiama įvertinti karjeros veiksnių (įsidarbinamumo, domėjimosi savo karjeros galimybėmis ir netikrumo dėl karjeros) reikšmę kokybinio ir kiekybinio nesaugumo kontekste. Straipsnyje pateiktas tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip minėti karjeros veiksniai siejasi su darbuotojų nerimu dėl finansinės ir socialinės padėties ateityje, kuris laikomas tiesioginiu darbuotojų atsaku į patiriamą nesaugumą darbe. Taip pat tyrime atsižvelgiama į objektyvius konteksto veiksnius (organizacijoje vykstančius pokyčius ir sektorių), kurie, manoma, turi nemažai reikšmės psichologinio nesaugumo darbe raiškai. Metodika. Tyrimas atliktas internetinės apklausos būdu. Jame dalyvavo 205 įvairių Lietuvos organizacijų darbuotojai. Jie pildė klausimyną, matuojantį nesaugumą darbe, karjeros veiksnius ir nerimą dėl finansinės / socialinės padėties ateityje. Duomenų analizė buvo atlikta ir pilnoje imtyje, ir ją išskaidžius pagal parametrus, atspindinčius organizacijos kontekstą (organizacijoje pokyčiai vyksta, organizacijoje pokyčių nėra; organizacija priklauso privačiajam, viešajam sektoriui). Rezultatai ir išvados. Hierarchinės regresijos analizė parodė, kad kokybinis ir kiekybinis nesaugumas darbe tiesiogiai susijęs su nerimu dėl būsimos finansinės / socialinės pa- dėties. Kita vertus, nustatytas skirtumas tarp kokybinio ir kiekybinio nesaugumo (pastarasis yra kiek stipresnis prognostinis veiksnys, ypač prognozuojant nerimą dėl būsimos finansinės padėties). Moderacinė analizė atskleidė, kad keletu atvejų karjeros veiksniai moderuoja ryšį tarp kokybinio / kiekybinio nesaugumo darbe ir nerimo dėl būsimos finansinės / socialinės padėties. Taip pat nustatyta, kad organizacijoje vykstantys pokyčiai bei sektorius, kuriam organizacija priklauso, iš dalies determinuoja nesaugumo darbe raišką. Apibendrinus tyrimo rezultatus, atkreipiamas dėmesys į individualių karjeros veiksnių reikšmę subjektyviam nesaugumo darbe suvokimui skirtingomis organizacinėmis aplinkybėmis.Background. The aim of this study is to analyse the determinants of the occurrence of qualitative and quantitative job insecurity. It focuses on three career variables (employability, career exploration, and career uncertainty) and the way they contribute to individual reactions (defined as financial and social strain) to job insecurity. In addition, it takes into account the contextual factors, such as sector and organizational change in explaining how job insecurity is perceived and responded to. Methods. An online survey was carried out in a sample of 205 respondents employed in various Lithuanian organizations. They filled out a questionnaire which included measures of job insecurity, career attitudes, and financial/social strain. The data were analysed in the full sample, as well as in four subsamples that were split regarding two parameters (public vs. private sector; no recent organizational change reported vs. recent organizational change reported). Results and conclusion. The hierarchical regression analysis showed job insecurity to be strongly related to financial and social strain. However, it draws a slight distinction between qualitative and quantitative job insecurity as predictors of strain. Furthermore, a moderator analysis has revealed several moderating effects of career variables in the relationship between job insecurity and financial/social strain. Finally, it was found that organizational change and type of sector may play a role in determining the interplay between career factors, job insecurity and strain, as job insecurity effects were quite different across different subsamples. To generalize, this study emphasizes the importance of understanding how personal variables, such as career attitudes and beliefs, might change the subjective experience of job insecurity in objectively different contexts