Lithuanian National Catholic Church: some features of its liturgy, dogmatics, ecclesiology, and apologetics

Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios liturgijos, dogmatikos, ekleziologijos ir apologetikos išaiškinimas yra svarbus kitoms lietuvių religinėms bendruomenėms, visų pirma Romos katalikams. Straipsnyje nagrinėjami klausimai yra svarbūs ir tautine-kultūrine prasme, kadangi ši bendruomenė – gan unikalus lietuvių tautos istorijos reiškinys. Straipsnio tikslas yra atskleisti ir išryškinti religines mūsų tautai unikalios religinės bendruomenės – Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios – savybes, t. y. liturgiją, dogmatiką, ekleziologiją ir apologetiką, o esant galimybėms – ir šių savybių raidos paskirus aspektus. Nors Lietuvių tautinė katalikų bažnyčia ypač stengėsi sumenkinti Romos katalikų bažnyčią, vis dėlto ji neneigė esanti iš pastarosios kilusi ir perėmusi jos pagrindines tikėjimo bei daugelį bažnyčios tradicijų. Liturgijoje ši tautinė-religinė bendruomenė iš esmės tebesilaiko potridentinio Romos mišiolo, tačiau ji savarankiškai perėjo prie lietuvių liturginės kalbos ir altorių atgręžė į bendruomenę. Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios dogmatika kaip atskiras mokymas nėra išplėtotas. Šios bendruomenės dogminės nuostatos iš esmės atitinka katalikiškąją tradiciją, išskyrus ekleziologinę jos dalį. Ekleziologiniai šios Tautinės bažnyčios teiginiai prieštarauja ne tik popiežiaus neklaidingumo dogmai, bet ir ilgaamžei Vakarų krikščionijos Bažnyčios ganymo ir valdymo tradicijai. Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios apologetika nėra sistemingai išdėstyta. Ją sudaro veikiau publicistinio ar net propagandinio pobūdžio tekstai ar tik paskiri teiginiai