Impact of the European Union support on Lithuanian rural areas: public goods approach

Pasikeitus požiūriui į žemės ūkio veiklą ir kaimo plėtrą, Europos Sąjungos (ES) politika, ilgą laiką orientuota į konkurencingą žemės ūkio plėtrą, XX a. pabaigoje pradėta formuoti atkreipiant dėmesį į kaimo vietoves kaip visumą, į visuomenės poreikius ne tik maistui, bet ir kitoms sritims. XX a. devintajame dešimtmetyje suvokus ūkininkų veiklos padarinių svarbą aplinkai, žemės ūkis pripažįstamas kaip vienas svarbiausių viešųjų prekių ir paslaugų kūrėjas, kraštovaizdžio formuotojas, palaikantis kaimo gyvybingumą. Vietoje „kiekybės žemiausia kaina“ pirmaeilę svarbą įgyja maisto kokybė, vartotojų sveikata, biologinė įvairovė, kaimo kraštovaizdžio bei aplinkos išteklių vertė, taip pat šeimos ūkių, vietos kultūros bei kaimo tradicijų išsaugojimas. ES parama pradėta skirti ne tik žemės ūkio produkcijos gamybai, konkurencingumui stiprinti, bet ir kitoms su kaimu susijusioms sritims remti, kurių viena yra viešosios prekės ir paslaugos. Kaimo gyvybingumui ir plėtrai naudojant viešąsias lėšas, iškyla poreikis matuoti lėšų panaudojimo veiksmingumą. Tyrimo tikslas – įvertinti ES teikiamos paramos poveikį Lietuvos kaimui, kaimo bendruomenėms kaip viešųjų prekių ir paslaugų teikėjams. Tyrimo metu buvo išanalizuoti kaimo politikos pastarųjų dešimtmečių pokyčiai viešųjų prekių ir paslaugų kūrimo procese, aptarta viešųjų prekių ir paslaugų teikimo raida Lietuvoje, apžvelgtos ES paramos poveikio vertinimo praktikos, įvertintas ES paramos poveikis Lietuvos kaimiškiesiems regionams ir bendruomenėms. Darbe naudoti mokslinės ir informacinės literatūros, teisės aktų ir kitų dokumentų, antrinių statistinių duomenų analizės, apibendrinimo ir interpretacijų, grafinio vaizdavimo metodai, anketinės apklausos. Atliktas ES paramos poveikio kaimo raidai tyrimas parodė, kad Lietuva sėkmingai įsisavino ir toliau įsisavina ES gaunamą paramą, įgyvendindama Kaimo plėtros programos (KPP) priemonių veiklas ir projektus, kurie gausina žemės ūkyje kuriamas viešąsias prekės ir paslaugas. Šiuo tyrimu į gautos paramos poveikio vertinimą pažvelgta kiek kitu aspektu. Lietuvos savivaldybės suskirstytos pagal gautos ES paramos apimtis, įvertinta, kaip ši parama paveikė tų regionų plėtrą, analizuojant demografinių, socialinių, ekonominių rodiklių pokyčius, lyginant laikotarpius iki ir po paramos gavimo. Gauti rezultatai parodė, kad didžiausią poveikį gauta parama turėjo demografiniams regionų rodikliams: sumažėjo ne tik pati emigracija, bet ir jos tempai. Sparčiausiai didėjo žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės materialinės investicijos. Atlikus anketinę kaimo seniūnų ir kaimo bendruomenių vadovų apklausą, nustatyta, kad kaimo bendruomenių gyventojai labiau pasitiki savo jėgomis, bendruomenėse didėja pačių bendruomenių narių pastangomis organizuojamų renginių skaičius, žmonės patys pradeda kurti sau laisvalaikį ir savarankiškai spręsti iškylančias problemas, didėja savipagalbos mastas, kaimo gyventojai vis daugiau dėmesio ir išteklių skiria savo gyvenamajai aplinkai puoselėti, kurdami naują, gražesnį kaimo kraštovaizdį.The aim of this work – to assess the support of EU for the rural regions as the public service providers. The study analyses the changes of the rural policy in a sense of the public service creation. The changes in supply of public services in Lithuania discussed. The practices of EU support impact measurements analyzed. The evaluation of the impact of EU support for Lithuanian rural regions was done. Quantitative and qualitative scientific research methods were used in this work: analysis of the scientific literature, documents, secondary statistical data analysis was performed, comparative methods, logical comparison, questionnaire surveys were used. Lithuanian municipalities were grouped according received EU support volume and impact on demographic, social, economic indicators was analyzed. The study showed that in those Lithuanian rural regions, where EU support was bigger, the decline of population was slower, increased direct investment volumes, increased amount of declared area. The greater amount of support did not made a noticeable impact on number of small and medium-sized enterprises dynamic, as well as for employment. The interview with rural municipality elders and active rural community leaders showed that people in rural areas became more positive, positively evaluates EU support, they became more open for society, communicative, the more attention was paid on self-help and their living environment management