Pasirengimo pokyčiams klausimyno psichometriniai rodikliai: lietuviškoji versija

Problema. Žinoma, jog nesveikas gyvenimo būdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių sergamumą bei mirštamumą nuo širdies ligų. Žmonėms, kurie susidūrė arba vis dar susiduria su širdies ligų problemomis, dažniausiai atliekamos kardiologinės reabilitacijos procedūros, padedančios pagerinti jų sveikatą bei koreguoti gyvenimo būdo įpročius. Gyvenimo būdo pokyčiai Lietuvos reabilitacijos įstaigų kardiologiniams pacientams yra sudėtinga sritis, todėl labai svarbu turėti patikimą, trumpą, aiškų metodą lietuvių kalba, galintį nustatyti pasirengimą keisti su sveikata susijusį elgesį. Remiantis Lietuvoje atliktos nacionalinės studijos duomenimis, rūkymas, netinkama mityba, žemas fizinis aktyvumas, viršsvoris bei rizikingas alkoholio vartojimas Lietuvoje vis dar yra aktuali problema tarp suaugusių. Pagrindinis šios analizės tikslas – išnagrinėti kardiologinės reabilitacijos pacientams taikyto „Pasirengimo pokyčiams klausimyno“ (Rollnick et al., 1992) psichometrines charakteristikas. Metodai. „Pasirengimo pokyčiams klausimyno“ vidinis bei išorinis patikimumas, sutampantis validumas ir faktorių struktūra buvo analizuojami naudojant 59 kardiologinių pacientų duomenis, kurių amžius svyravo nuo 35 iki 70 metų (vidurkis=55,68, SD=8,62). Klausimynai apie alkoholio vartojimą, rūkymą, fizinį aktyvumą ir dietą buvo pildomi reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Rezultatai. Kronbacho alfa koeficientai rodo vidinį patikimumą, patenkantį į ribas tarp prasto ir gero (0,51–0,87). Pirsono koreliacijos koeficientais apskaičiuotas išorinis patikimumas patenka į ribas nuo 0,31 iki 0,84. Sutampantis validumas buvo patvirtintas alkoholio vartojimo ir mitybos stadijoms. Taikant aiškinamąją faktorinę analizę nustatytas trijų faktorių modelis, kuris geriausiai pagrindžia pasirengimą keisti alkoholio vartojimą ir mitybą. Pagal patvirtinančios faktorinės analizės rezultatus modeliai duomenis atitinka tik apytiksliai. Išvados. Lietuviškoji „Pasirengimo pokyčiams klausimyno“ versija, matuojanti pasirengimą keisti alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo ir mitybos įpročius, yra patikimas metodas, tačiau tik kalbant apie grupių matavimus. Siekiant tiksliau nustatyti klausimyno validumą bei faktorių struktūrą, reikia atlikti tolesnius tyrimus su didesne imtimi.Background: It is well known that unhealthy lifestyle is one of the most important risk factors for morbidity and mortality due to cardiac diseases. People who suffered or are suffering from heart related problems usually undertake cardiac rehabilitation procedures which help them improve their health and make lifestyle changes. So it is important to have a valid, short, clear measure of readiness to change health behavior in the native (Lithuanian) language as change in lifestyle can be a problematic field in rehabilitation of cardiac patients in Lithuania. According to the results of national study, smoking, unhealthy diet, low physical activity, overweight and risky alcohol consumption persist as actual problem among Lithuanian adults nowadays. The aim of this analysis is to examine psychometric properties of the "Readiness to change questionnaire" (RCQ, Rollnick et al., 1992) among cardiac rehabilitation patients. Methods: The internal consistency, test-retest reliability, concurrent validity and factor structure of the RCQ was examined for 59 cardiac patients aged between 35 and 70 years (Mean=55.68, SD=8.62). The questionnaires for alcohol consumption, smoking, physical activity and diet were completed at the beginning and end of rehabilitation. Results: Cronbach’s alpha coefficients of the RCQ showed poor to good internal consistency (0.51–0.87) and test-retest reliability Pearson’s correlations ranged from 0.31 to 0.84. Concurrent validity is supported for the stages of alcohol consumption and diet. An exploratory factor analysis of the RCQ indicated the three-factor solution for readiness to change alcohol consumption and diet data best. Confirmatory factor analysis indicated that models demonstrate approximate data–model fit. Conclusions: The Lithuanian version of the RCQ is a reliable measure for group testing. Further investigations regarding validity and factor structure are required with a bigger sample size