From the history of Lithuanian ethnographic museum collections

2016-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti Kazio Griniaus metais. Šiais metais minimos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos ministro pirmininko, Seimo nario, gydytojo, knygnešio, varpininko, publicisto, Pasaulio tautų teisuolio (pripažintas 2015 m.), Lietuvos universiteto garbės daktaro 150-osios gimimo metinės1. Šiame straipsnyje siekiama suaktualinti Lietuvos dailėtyrininkų, kultūros istorikų, etnologų studijose išsamiau neaptartą K. Griniaus santykį su liaudies menu ir pristatyti jo sukauptos lietuviškų prijuosčių kolekcijos istoriją. Straipsnyje atskleidžiama, kas lėmė šventadienės prijuostės populiarumą, kaip ji tapo tam tikru liaudies meno etalonu, ėmė reprezentuoti lietuvių tautinį stilių. Aiškinamasi, kaip šventadienės prijuostės buvo prilygintos profesionaliosios taikomosios dailės kūriniams. Atkreipiamas dėmesys į specifinį, tik nedidelei Lietuvos teritorijai būdingą suvalkietiškų kaišytinių prijuosčių ornamentą – lelijos motyvą, kuris išpopuliarėjo ir kitose liaudies meno srityse, profesionaliojoje dailėje. Pasitelkti istorinis-kultūrinis ir faktografinis-analitinis metodai, rašytinė ir ikonografinė medžiaga.In commemorating the 150th birth anniversary of Kazys Grinius – the third president of the Republic of Lithuania, sixth prime minister, public figure, collector – his relationship with folk art is discussed, the history of his collection of Lithuanian aprons is presented. The article reveals the origin of the popularity of holiday aprons in the first decades of the 20th c., how they became a piece of folk art valued by the cultured people of the time and were a collector’s item, a certain benchmark of art, representing Lithuania’s national style. Holiday aprons were equated to professional pieces of applied art. Folk art exhibitions are presented; as of 2012 they have been organised outside of Lithuania’s borders